„Sprendžiant pagal tai, kokius klausimus teisėjai formulavo, akivaizdu - jie neturi argumentų priimti sprendimui, kad rezultatams turėjo įtakos pažeidimai. Esminis klausimas – ar teismas laikysis savo paties nustatyto prezumpcijos principo, ar ne, t. y. nustačius šiurkščius rinkimų pažeidimus laikoma, kad jie paveikia rinkimų rezultatus, kol neįrodyta kitaip. Nes teismo turimų prielaidų pakanka norint pritaikyti šią savo paties sukurtą taisyklę“, - sakė pašnekovas.
Jei teismas nuspręstų, kad rezultatai yra naikintini, galutinis žodis priklausytų Seimui: arba bandyti iškraipymus taisyti, arba skelbti naujus rinkimus. Pastaruoju atveju naujos sudėties parlamentas dirbti galėtų pradėti tik po pakartotinių rinkimų.
Pasak L. Ulevičiaus, procentiškai įvertinus tokio sprendimo tikimybė yra 50 ir 50.
„Nuspręsti naikinti šiuos rezultatus reikia drąsos. Tokiu sprendimu Konstitucinis Teismas prisiimtų labai didelę atsakomybę. Nemanau, kad tokiai įvykių eigai yra pakankamai palaikymo iš politinės sistemos. Jei rinkimai būtų rimtai kritikuojami didesnių politinių jėgų, tai teismui sprendimas būtų žymiai lengvesnis“, - svarstė jis.
Įtarimai – dėl „darbiečių“ sąrašo
Konstitucinio Teismo posėdyje ketvirtadienį VRK vadovas Zenonas Vaigauskas argumentavo, kad daugiamandatės apygardos rezultatais gali būti suabejota, jei kyla abejonių dėl mažiausiai dviejų mandatų paskirstymo. VRK pripažįsta, kad abejonių kelia 3,6 tūkst. už Darbo partiją atiduotų balsų.
Pasak L. Ulevičiaus, teisėjai įtaria, kad dalis „darbiečių“ parlamentarų į sąrašo viršų pakilo ir buvo išrinkti į Seimą neteisėtais balsais: „Iš klausimų buvo galima suprasti, kad teisėjai turi abejonių dėl pirmumo balsų paskirstymo Darbo partijos sąraše. Ten net VRK nustatytas papirkimo mastas darytų esminę įtaką. Dėl jų galėtų pasikeisti du ar daugiau mandatų.
Paskutinius tris partijos kandidatus skiria 50-100 balsų skaičius. Tad vien VRK abejones sukėlusių balsų užtenka, kad keli sąrašo nariai apsikeistų vietomis. VRK šito aspekto nebuvo įvertinusi.“
Jo nuomone, teisėjai turėjo rimtų abejonių ir dėl Biržų-Kupiškio apygardos: „Buvo akivaizdu, kad teisėjai nesuprato, kokiu pagrindu VRK priėmė sprendimą pripažinti rinkimus šioje apygardoje teisėtais. O jei ir šios apygardos rezultatas būtų pripažintas nepagrįstu, kiltų klausimas, ką daryti su daugiamandatės apygardos biuleteniais šioje apygardoje. Turbūt jie irgi būtų pripažinti abejotinais.“
Pasak komisijos nario, Konstitucinis Teismas turės vertinti ir Seimo atstovo argumentus, kad kelių tūkstančių balsų skirtumas galėjo lemti, jog Lietuvos lenkų rinkimų akcija peržengė 5 proc. barjerą, o Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – nepateko. „Pagal ankstesnę Konstitucinio Teismo praktiką, VRK teko pareiga įrodyti, kad nustatyti pažeidimai nepadarė įtakos šioms partijoms. Galiu patvirtinti, kad VRK to klausimo nesvarstė“, - sakė L. Ulevičius.
Pagal teisėjų klausimus jam neatrodė, kad teisėjai rimtai nagrinėja, ar dalies balsų nubraukimas lemtų mandatų persiskirstymą tarp partijų rinkimų sąrašų. Taip pat nesiaiškinta, dėl kiek balsų reikėtų suabejoti, kad būtų galima perskirstyti kelis mandatus. „Kiek suprantu, teismas į matematines vingrybes per daug nesileido“, - sakė L. Ulevičius.
VRK vienaip, teismas kitaip
Teisme dalyvavo VRK narys Rokas Stabingis. Tiesa, jis, skirtingai nuo L. Ulevičiaus, jame tiesiogiai atstovavo VRK, aiškino teisėjams komisijos poziciją.
VRK sekmadienį patvirtino rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje.
R. Stabingiui irgi susidarė įspūdis, kad teisėjai labiausiai domisi „darbiečių“ reitingavimo subtilybėmis. Kai VRK nagrinėjo rinkimų rezultatus, reitingavimo ji nevertino, nes to jai neleidžia įstatymas, sakė R. Stabingis. Todėl jei Konstitucinis Teismas nuspręstų naikinti rinkimų rezultatus, turbūt remtųsi tik nesąžiningu reitingavimu.
„Konstituciniam Teismui turbūt labiausiai rūpėjo išaiškinti, kaip VRK vertina pirmumo balsus. Ar tai, kad nupirkus balsus kandidatas pakyla iš sąrašo galo į priekį, galima laikyti balsų pirkimu. Mūsų atsakymas buvo, kad reitingo balsai nėra vertinami.
VKR dirba tik pagal Seimo rinkimų įstatymus. Nematau galimybių, kad VRK galėtų naudoti kitokius kriterijus, nei yra įrašyta šiame įstatyme. Konstitucinis Teismas gali žiūrėti plačiau, jis vertina ir Konstitucijos kontekste. Jei teismas išaiškins, kad VRK gali nagrinėti kitaip, arba plačiau pakomentuos Seimo rinkimų įstatymą, tada, žinoma, tokiu išaiškinimu ir vadovausimės“, - sakė jis.
Pažeidimas yra, ką daryti?
Ketvirtadienį komentuodama įtarimus, kad „darbietis“ Jonas Pinskus itin aukštai pakilo ir į Seimą pateko dėl balsų pirkimo, prezidentės patarėja Indrė Pukanasytė Konstituciniam Teismui siūlė vien dėl tokio pažeidimo rinkimų rezultatų nenaikinti.
Pasak jos, kiltų abejonė, ar tokia priemonė yra proporcinga.
O Konstitucinio Teismo teisėja Toma Birmontienė kelis sykius emocingai klausė Z. Vaigausko, kodėl neteisėti įgyti reitingavimo balai yra laikomi gerokai mažesniu pažeidimu, nei neteisėtai įgyti balsai vienmandatėje apygardoje.
Ji lygino, kad jei vienmandatėje apygardoje kandidatas yra išrenkamas nupirktais balsais, tai rinkimų rezultatai naikinami. Tuo tarpu jei įgytais reitingo balsais kandidatas tampa Seimo nariu „pagal sąrašą“, tai VRK nieko nesiima.
Panašius klausimus Z. Vaigauskui pateikė ir kiti Konstitucinio Teismo teisėjai.
