Pasak Teisėjų garbės teismo pirmininko, pastarieji dveji metai metai rekordiniai pagal nagrinėjamų teisėjų drausmės bylų skaičių.
„Palyginti kelerių pastarųjų metų statistiką, matyti, kad Teisėjų garbės teismas 2006-2009 metų laikotarpiu per metus išnagrinėdavo po 2-3 drausmės bylas, o nuo 2010 metų drausmės bylų skaičius gerokai išaugo“, - sakė Teisėjų garbės teismo pirmininkas A. Simniškis.
Dauguma drausmės bylų teisėjams iškeltos už aplaidumą darbe, įstatymų pažeidimus nagrinėjant konkrečias bylas. A. Simniškis pripažino, kad dalis jo vadovaujamo teismo nagrinėtų pažeidimų susiję su didelio darbo krūvio nulemtu procesinių terminų nesilaikymu ar kitais pažeidimais.
Pasitaikė ir pavienių atvejų, kai teisėjai svarstyti dėl atsisakymo vesti posėdį valstybine kalba, dėl netaktiško elgesio su kolegomis, vertintas nesąžiningumas, kiti nusižengimai.
„Akivaizdu, kad toks didelis drausmės bylų skaičiaus padidėjimas yra susijęs su Teismų įstatymo pakeitimais, pagal kuriuos kreiptis į Teisėjų drausmės ir etikos komisiją dėl drausmės bylos iškėlimo gali bet kuris asmuo, kuris sužinojo apie teisėjo padarytą drausmės pažeidimą“, - sakė A. Simniškis.
Tik keletas visų nagrinėtų drausmės bylų susijusios su Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkančiu teisėjų elgesiu privačiame gyvenime. Drausmės bylų, iškeltų už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą, nebuvo gauta.
Kadenciją baigiantis Teisėjų garbės teismas priėmė šiuos sprendimus: pastabos pareikštos keturiose drausmės bylose, papeikimai – keturiose bylose, griežti papeikimai – šešiose bylose, vienoje drausmės byloje – prezidentei siūlyta atleisti teisėją iš užimamų pareigų. Devyniose drausmės bylose apsiribota bylos svarstymu, septyniais atvejais nuspręsta nutraukti drausmės bylas.
„Turime orientuotis į tai, kad drausmės bylų skaičius mažėtų. Norėčiau visus mus, taip pat save, paraginti - elkimės taip, kad drausmės bylos nebūtų keliamos“, - kalbėjo Teisėjų garbės teismo pirmininkas A. Simniškis.
