Posėdį pradėjęs Baltijos Asamblėjos prezidentas Paulius
Saudargas akcentavo Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų
Tarybos bendradarbiavimo svarbą, kaip vieną iš pačių geriausių
veiklos koordinavimo pavyzdžių įvardydamas šiais metais pasirašytą
Baltijos valstybių partnerystės susitarimas dėl medicinos produktų
ir įrangos bendrų viešųjų pirkimų.
Renginyje kalbas pasakė Baltijos Ministrų Tarybos
Bendradarbiavimo tarybos pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų
ministras Audronius Ažubalis; Latvijos užsienio reikalų ministras
Edgaras Rinkevičius, Estijos užsienio reikalų ministras Urmas
Paetas (Urmas Paet).
Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis pabrėžė, kad
Lietuva, pirmininkaudama Europos Sąjungos Tarybai, sieks
atsižvelgti į bendrus Baltijos valstybių interesus.
„Baltijos šalių regionui, kaip ir visai ES, sieksime užtikrinti
patikimą ir saugų energetinių išteklių tiekimą, kurti konkurenciją
skatinančią vidaus rinką bei statyti energetikos ir transporto
jungtis. Taip pat norime matyti europietiškas vertybes
puoselėjančius bei artėjimo prie ES keliu žengiančius kaimynus
Rytuose. Siekdami efektyvesnio ES Baltijos jūros regiono
strategijos įgyvendinimo, pirmininkavimo metu nuolat pabrėšime
švaraus ir labiau integruoto Baltijos jūros regiono svarbą.
Sieksime paskatinti ES lygiu diskusijas apie veiksmingai saugomas
ES išorines sienas, tarp jų ir ekonominius aspektus (t. y.
paskatinti glaudesnį pasienio ir muitinės institucijų
bendradarbiavimą). Tai yra svarbios prioritetinės sritys, kurias
yra patvirtinęs Lietuvos Respublikos Seimas. Šiems prioritetams
įgyvendinti ypač svarbi yra Baltijos ir kitų regiono šalių vienybė
ir parama“, - kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Posėdyje priimtas bendras 18-osios Baltijos Tarybos
pareiškimas, kuriuo pabrėžiama, kad Europos Sąjungos (ES) biudžeto
prioritetai turi būti suderinti su ekonomikos augimą skatinančios
ES politikos uždaviniais.
„Atsižvelgdamos į ES 2014-2020 metų daugiametę finansinę
programą, Baltijos valstybės išreiškia susirūpinimą dėl Sanglaudos
fondo paramos šalims, kurių bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas
2008-2010 metais buvo mažesnis už ES BVP vidurkį. Dėl bendrosios
žemės ūkio politikos Baltijos valstybės primygtinai reikalauja, kad
būtų nustatyta minimali tiesioginių išmokų riba šalims, kurios
netgi Europos Komisijos pasiūlytos konvergencijos atveju gaus
mažesnes negu ES vidurkis išmokas“, - pareiškia Baltijos Taryba.
Dokumentu tvirtinama, kad Baltijos valstybės turi veiksmingai
derinti savo interesų gynimą ES. Baltijos Taryba, primindama, kad
greitai kiekviena Baltijos valstybė pirmininkaus Europos Sąjungos
Tarybai (Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių perims
pirmininkavimą ES 2013 m. antrojoje pusėje. Latvija pirmininkaus
2015 m., o Estija - 2018 m.), pabrėžė būtinybę panaudoti esamas
bendradarbiavimo formas geresniam savo pozicijų aktualiausiais ES
darbotvarkės klausimais derinimui.
Taip pat Baltijos Taryba atkreipė dėmesį, kad Baltijos
valstybės yra įsipareigojusios įgyvendinti Baltijos energijos
rinkos jungčių planą, tęs darbą sprendžiant energetikos saugumo
klausimus, visiškai remia projekto „Rail Baltica“ ir kitų
transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimą Baltijos šalyse ir
labai vertina bendradarbiavimą įgyvendinant bendrus sveikatos
apsaugos projektus.
19-oji Baltijos Taryba vyks pirmininkaujant Latvijai 2013 m.
lapkričio 28-29 dienomis Rygoje (Latvija).
