Politikų kūno kalba gali išduoti net jų priklausomybes

Tačiau nederėtų aklai pasitikėti vien tik kūno teikiama informacija, nes tai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Kūno kalbos specialistai perspėja, kad išmokus valdyti savo kūną, dažnai imama tuo manipuliuoti. Ypač politikoje.

Pasak „Lyderystės ir verslo akademijos“ įkūrėjo ir direktoriaus Tomo Jociaus, net 55 proc. žmogaus perduodamos informacijos efektyvumo lemia kūno kalba. Veidu žmogus gali parodyti net 250 tūkst. išraiškų, galime suskaičiuoti apie 5 tūkst. skirtingų rankų gestų, todėl dažniausiai eteryje kalbantys politikai kūno kalbai skiria didelį dėmesį.

Kūno kalbos paslapčių galima išmokti, kad sąmoningai suvoktume kūno siunčiamus signalus. Tačiau negalima teigti, kad sukryžiavęs rankas žmogus jaučia priešiškumą, o atviri delnai ir plaštakų rodymas yra vien tik atvirumo ir nuoširdumo ženklas. Pasak T. Jociaus, nederėtų nagrinėti kūno kalbos pagal vieną ar kitą judesį - apie pašnekovo mintis ir nuostatas galime spęsti nagrinėdami jų visumą.

Iš kūno ženklų galime spręsti net apie politikų priklausomybes. Priklausomybės palieka ženklus – tai ilgalaikiai pėdsakai ant kūno. Rūkančio politiko smiliaus oda bus geltonesnė, o veide atsiras daugiau raukšlių. Pasak T. Jociaus, priklausomybę gali išduoti ir nosis. Jeigu žmogus nuolat šniurkščioja nesirgdamas, tai gali reikšti priklausomybę nuo narkotikų, tačiau griežtai taip teigti nevertėtų.

„Šniurkščiojimas gali būti kaip vienas iš požymių, tokią prielaidą galima daryti. Tačiau tai nebūtinai turi būti tiesa. Galbūt tai tiesiog streso padarinys, refleksas, o gal chroniška sloga? Nagrinėdami kūno kalbą mes galime daryti prielaidas, tačiau siūlyčiau vengti kategoriškumo“, - teigia kūno kalbos specialistas. Jis priduria, kad dažnai kūno ženklai skiriasi, priklausomai nuo kultūros.

Kūno ženklus, be abejonės, sąlygoja ir kultūriniai dalykai. JAV politikai su rinkėjais bendrauja betarpiškiau. Štai, antrai kadencijai išrinktas JAV prezidentas Barackas Obama rinkimų dieną savanorius nustebino skambučiu iš rinkimų štabo Čikagoje. Prezidentas paskambino padėkoti už sunkų darbą. „Labas, ar čia Jyl? Skambina Barackas Obama. Jūsų prezidentas. Jūs labai sunkiai dirbate, todėl aš norėjau padėkoti. Skambinu geriausiems mūsų savanoriams Medisone“, - kalbėjo jis. Būtų itin keista išgirsti taip kalbančius Lietuvos politikus.

Pasak T. Jociaus, vos keletas Lietuvos politikų pagirtinai valdo kūno kalbą. Dažnai galime pajusti neatitikimą tarp to, kas sakoma ir kaip kūnu išreiškiama.

„Kai kurie Lietuvos politikai rūpinasi kūno kalba ir tai akivaizdžiai matosi, tačiau daugeliui dar reikėtų pasitempti. Puikiai kūno kalbą valdo „Darbo partijos“ lyderis Viktoras Uspaskichas. Galbūt tai sąlygoja ilgametė patirtis versle ir politikoje. Jis dažniausiai užtikrintas savimi – tai atskleidžia jo laikysena.

Jo taisyklinga ir atvira laikysena rodo, kad jis pasiruošęs kibti į darbus. To pasakyti negalėčiau apie partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderį Rolandą Paksą“, - sako „Lyderystės ir verslo akademijos“ direktorius. 

Tuo tarpu premjero Andriaus Kubiliaus kūno kalba, pasak T. Jociaus, dažnai išduoda nepasitikėjimą ir abejojimą dėl savo veiksmų.

„Jeigu premjeras A. Kubilius kalbėtų ir elgtųsi kitaip, galbūt rinkimų rezultatai būtų pasikeitę. Jis dažnai kalbėdamas sutrinka, akivaizdžiai išsisukinėja ir nuolat teisinasi. Vien ko verta rinkiminė kampanija. Jis tarsi teisinasi dėl nepopuliarių sprendimų. O kaip pasiteisinimai veikia žmones? Jei teisiniesi, dažnai atrodo, kad esi kaltas.

Lėtas kalbėjimo būdas, energijos nebuvimas žodžiuose rinkėjus taip pat nuteikia slogiai. Labai dažnai premjero kūno kalbos ir žodžių santykis atrodo nenatūraliai. Atrodo, kad premjeras pats sukūrė atotrūkį tarp savęs ir žmonių nuolat akcentuodamas, kad priima nepopuliarius sprendimus“, - pripažįsta kūno kalbos specialistas.

Daugiausia mandatų Seime laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius, anot, T. Jociaus, tiek kūno kalba, tiek žodžiais išlaiko atstumą tarp savęs ir rinkėjų.

„Žvelgiant į socialdemokratų reklamas susidaro įspūdis, kad A. Butkevičius paskaitė pigią knygą apie komunikaciją. Politinė reklama, kuri skelbia „mokantis šokti, tegu šoka“ mažų mažiausiai kvepia dirbtinumu.

Susidaro įspūdis, kad A. Butkevičius nesijaučia natūraliai sakydamas tokius žodžius. Jis tarsi atskiria save nuo rinkėjų: mes esame profesionalai, kurie turi dirbti, o visi kiti – tegul šoka. Kita vertus, ar įsivaizduojate A. Butkevičių prasegtu švarku ar atsirišusį kaklajuostę? O V. Uspaskichui toks įvaizdis itin artimas“, - sako T. Jocius.

Prieš rinkimus lietuviams itin imponavo prezidentės Dalios Grybauskaitės griežtumas ir tvirtumas, kartu ji atrodė esanti draugiška ir visuomeniška, besisukanti ratelyje su kaimo moterimis. Tačiau, T. Jociaus teigimu, iš prezidentės kūno kalbos vis dažniau galime pastebėti, kad ji jaučiasi ne itin tvirtai.

„Kartais atrodo, kad kiek prezidentė išmoksta, tiek pasako ar parodo. Stebint susidaro įspūdis, kad ji nėra lanksti ir ją gana nesudėtinga išvesti iš pusiausvyros. Į nemalonius klausimus ji neatsakys, tuo tarpu kiti valstybių lyderiai pajuokautų ir temą nukreiptų kitur.

Visi aplinkui jaučia, kad neatsakymas į klausimą dažnu atveju yra nepasitikėjimas. Jeigu ji turėtų lanksčius komunikacijos įgūdžius, pasinaudotų tokia situacija. Jei kas nors iš scenos meta į kalbėtoją kiaušinį, kiekvienas gali panaudoti tai kaip įrankį, pelnydamas dar daugiau auditorijos simpatijų“, - neslepia T. Jocius.

Pasak kūno kalbos specialisto, griežtas prezidentės įvaizdis ir atitinkama kūno kalba nebūtinai yra priimtina kadencijos pabaigoje.

„Mano nuomone, prezidentės įvaizdis prastėja, ją išrinko už griežtumą, tačiau ji buvo arčiau žmonių. Bėgant laikui pasidarė aišku, kad vien griežtumas ir savo nuomonės deklaravimas daro keistą įspūdį. Ji gali elgtis taip, kaip ją pamoko, tačiau gavusi nemalonų klausimą ji nesustiprina savo pozicijų vengdama atsakymo“, - sako T. Jocius.

Jis pastebi, kad griežtą poziciją Darbo partijos atžvilgiu išsakiusią prezidentę išdavė kūno kalba. Nors ji tvirtai pareiškė nenorą būsimoje koalicijoje matyti Darbo partijos, tačiau komunikacijos specialistas pastebi, kad tokius jos žodžius lydėjo abejonė.

„Prezidentę išdavė pakelti antakiai. Ištarusi nenorą matyti būsimoje koalicijoje Darbo partijos, ji pakėlė antakius ir pažiūrėjo į auditoriją, tarsi laukdama, kokia bus jų reakcija“, - pastebi T. Jocius.

Pasak T. Jociaus, užsienio politikai kūno kalbai skiria didelį dėmesį. Pasaulio lyderiai savo kūno kalba įtvirtina kuriamą įvaizdį, skleidžia galią ir varžosi tarpusavyje. Užsienio politikai labai daug mokosi, dirba su savo kūno kalba. Todėl pasakyti, ką jie galvoja, yra labai sudėtinga.

Jie mokosi, kaip natūraliai šypsotis, kaip pasakyti pokštą, kada tai tinkama, kada ne. Daugelis užsienio kūno kalbos žinovų buvusį JAV prezidentą Billą Clintoną laiko visų laikų geriausiu kūno kalbos specialistu.

„B. Clintonas visuomet buvo arti žmonių, tarsi „savas“ vaikinas. Sveikindamasis ir spausdamas ranką jis keliomis sekundėmis ilgiau pažiūrėdavo į savo oponentą ar rinkėją. Tai žmonėms daro įspūdį. Žmogus jaučiasi pelnęs prezidento dėmesį. Tokiu būdu jis parodydavo, kad yra itin arti visuomenės“, - pripažįsta ISM universiteto dėstytoja Margarita Pilkienė.

Ko gero, klasikiniu kūno kalbos pavyzdžiu tapęs buvusio JAV prezidento B. Clintono, buvusio Izraelio premjero Ehudo Barako ir buvusio palestiniečių lyderio Yasiro Arafato susitikimas (žr. 1 video). Pasak kūno kalbos specialistų, tas, kuris pro duris įeina paskutinis ir užleidžia susitikimo dalyvius prieš save, bando parodyti savo galią. Minėtame vaizdo įraše akivaizdžiai galima pamatyti, kad E. Barakas ir Y. Arafatas konkuruoja, kuris susitikime yra svarbesnis, ir įnirtingai neužleidžia savo pozicijų.

„Tai vienas ryškiausių galios pasireiškimo pavyzdžių. Politikai šiuo atveju netgi susistumdo, kuris pro duris įeis pirmas“, - įžvalgas dėsto T. Jocius. Viena vertus, pro duris paskutinysis įeina turintis daugiausia galios susitikime, kita vertus – susitikimo šeimininkas. Tačiau ši hierarchija gali būti pažeista.

Buvęs JAV prezidentas George'as W. Bushas, atvykęs susitikti su buvusiu Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Tony Blaire'u, į pastarojo erdvę įleidžia pirmąjį palydėdamas ranka – tokiu būdu svečiuose jis įrodo savo pranašumą.

Galios įrankiu gali tapti ir balsas. Geležine ledi vadinta buvusi Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Margareth Thatcher politinės karjeros pradžioje kalbėjo plonu balsu, vėliau jos balsas vis storėjo.

„Ko gero, karjeros pradžioje M. Thatcher šiek tiek nepasitikėjo savimi, nesijautė tvirtai, todėl balsas buvo silpnesnis. Kuo balsas storėja, tuo jis tampa griežtesnis. Tačiau tai gali būti išmoktas vaidmuo. Jei tai vyko natūraliai, ko gero, ji iš pradžių nesijautė patogiai, tačiau laikui bėgant ji pradėjo jaustis vis tvirčiau“, - sako T. Jocius.

Iš B. Obamos verta pasimokyti

Iš antrai kadencijai perrinkto JAV prezidento B. Obamos, pasak kūno kalbos specialistų, verta pasimokyti gebėjimo save išreikšti kūno kalba. Visos rinkimų kampanijos metu prezidentas kūno kalba vaizdavo esantis aukštesnis už savo varžovą Mittą Romney. Spausdamas varžovui ranką kita patapšnodavo per petį – tai draugiškumo, betarpiškumo ir kartu galios ženklas. Tokiu būdu aplinkiniams jis rodė ne tik savo galią, kartu savo kūno kalba stengėsi oponentą išmušti iš vėžių.

Pasak T. Jociaus, stebint JAV priešrinkiminius debatus buvo galima pastebėti, kad B. Obama laisviau jaučiasi prieš auditoriją, tuo tarpu M. Romney tiek bendraudamas su oponentu, tiek su rinkėjais išlaikė menką distanciją. Pasak T. Jociaus, M. Romney asmeninė erdvė akivaizdžiai didesnė, B. Obamos - atvirkščiai.

Pasak ISM universiteto dėstytojos Margaritos Pilkienės, B. Obamos kūno kalba puikiai atitinka kuriamą įvaizdį.

„Vakarų ekspertai atliko įvairiausių tyrimų, susijusių su kūno kalba. Prezidentui B. Obamai būdingi banguoti rankų judesiai, kartu ir nukertantys, tai rodo, kad jis aiškiai dėlioja mintis. Jo laikysena labiau kontroliuojama, laisvesnė. B. Obama kūno kalba skelbia, kad gali būti konkretus, susivaldyti, nebūti impulsyvus. Todėl jo žinutė rinkėjams - spręsdamas JAV likimą galiu susitvardyti ir būti principingas“, - teigia M. Pilkienė.