Antradienį prezidentė pareiškė, kad prieš patvirtindama naują parlamento valdančiąją koaliciją ir Vyriausybę ji nori išgirsti KT nuomonę: ar rinkimai vyko teisėtai?
Konstitucinės teisės sargai turi kelias pasirinkimo galimybes.
Jeigu jie nuspręs, kad buvo padaryta šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, bet tai neturėjo įtakos esminiams rinkimų rezultatams, porinkiminė situacija iš esmės nepasikeis, o prezidentei teks ieškoti naujų kovos su nepageidaujama partija formų.
Tačiau jeigu aukštasis teismas nuspręs, kad tie šiurkštūs pažeidimai turėjo įtakos esminiams rezultatams, galutinį sprendimą turės priimti dabartinis Seimas. Tai būtų beprecedentis įvykis.
Susiklosčius tokiai situacijai, parlamentarai turėtų kelis pasirinkimus, kaip išspręsti šią situaciją.
Pirmoji galimybė. Seimo nariai rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje galėtų pripažinti negaliojančiais.
Jeigu politikai panaikintų rinkimų rezultatus kai kuriose vienmandatėse apygardose, matyt, tai didelės įtakos naujojo Seimo sudėčiai neturėtų. Pasikeistų tik nedidelė dalis naujai išrinktų parlamentarų.
Tačiau jeigu būtų panaikinti rezultatai daugiamandatėje apygardoje, rinkimus tektų skelbti iš naujo. Mat Seimo rinkimų rezultatai laikomi galiojančiais tik tuo atveju, jeigu išrenkama pusė parlamento. Panaikinus rezultatus daugiamandatėje apygardoje, Seime liktų tik 70 iš 140 naujai išrinktų tautos atstovų.
Tokiu atveju dabartinis Seimas ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė dirbtų iki tol, kol būtų išrinktas naujasis parlamentas. Mat vadovaujantis Konstitucijos 59 straipsniu, senojo parlamento narių įgaliojimų laikas baigiasi tada, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktas Seimas. Ši aplinkybė yra absoliuti, nes Konstitucija nenumato kitų Seimo įgaliojimų pasibaigimo pagrindų.
Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas parlamentas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų parlamentarų įgaliojimų laikas.
Antroji galimybė. Seimas galėtų nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų pateiktus balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus. Kitaip tariant, pabandyti ištaisyti pažeidimus ir atkurti tikruosius Seimo rinkimų rezultatus.
Ar reikės konstitucinės daugumos?
Kitas svarbus klausimas šioje situacijoje - vieną ar kitą nutarimą Seimas turėtų priimti paprasta dauguma, ar konstitucine. Aiškėja, kad niekas tiksliai nežino, kaip reiktų elgtis taip susiklosčius įvykiams.
„Jeigu susiklostys tokia situacija, turėsime susėsti, sukti galvas ir rasti sprendimą. Atsakymo dabar mes tikrai neturime“, - sakė Seimo Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė. Ji pabrėžė, kad tai būtų beprecedentė situacija.
Portalą lrytas.lt konsultavę teisininkai spėjo, kad pakaktų ir paprastos Seimo narių daugumos. Mat Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad gavęs KT išvadas parlamentas priima vieną ar kitą nutarimą. O tam, kad parlamentas priimtų nutarimą, pakanka paprastos Seimo narių daugumos.
Sprendimą KT turės priimti per 72 valandas.
