„Šalies žmonėms neturi likti nė menkiausios abejonės, ar šie Seimo rinkimai buvo demokratiški ir laisvi. Tik Konstitucinis Teismas gali išaiškinti, kokią įtaką rinkimų pažeidimai turėjo galutiniams rinkimų rezultatams, ar bus užtikrintas politinės sistemos skaidrumus ir demokratinės teisinės valstybės raida“, - sakė prezidentė.
Prezidentė prašo Konstitucinio Teismo įvertinti, ar masiniai rinkėjų papirkinėjimai ir kiti pažeidimai turėjo reikšmingos įtakos galutiniams rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Taip pat šalies vadovė prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas tvirtinant galutinius rinkimų rezultatus Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio vienmandatėse rinkimų apygardose. Dėl rinkimų pažeidimų šiose apygardose į Prezidentę su skundais kreipėsi Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Seimo narių rinkimus, galima, kai rinkimai yra pasibaigę ir kai Vyriausioji rinkimų komisija yra patvirtinusi galutinius Seimo rinkimų rezultatus. Į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų gali kreiptis tik prezidentas ir Seimas.
Antradienį Seimas taip pat priėmė sprendimą kreiptis į KT dėl rinkimų teisėtumo įvertinimo.
Konstitucinis Teismas pranešė, kad gautus D. Grybauskaitės ir Seimo paklausimus dėl išvados, ar per Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas sujungė į vieną bylą ir skyrė Teismo posėdį penktadienį, lapkričio 8 d., 10 val.
