Cerebriniu paralyžiumi serganti Vaineta surengė jau ketvirtą savo tapybos parodą. Darbai unikalūs ne tik savo grožiu, bet ir atlikimo technika. Nors mergaitė sunkiai valdo rankas, tai jai netrukdo savo meninius polėkius išreikšti kojomis. Mergaitės norą tapyti pastebėjo ne tik seneliai, kurie augina Vainetą, bet ir mokytojai. Angelė Pryšmantienė prisipažino, kad labai jautriai išgyveno pirmąją pažintį su Vaineta - moteris negalėjo sulaikyti ašarų.