Reforma prokurorams įvarė depresiją ir širdies ligas

Nepakeliamas darbo krūvis, kai vienam tyrėjui tenka kontroliuoti net 100 bylų tyrimą, dėl centralizacijos padidėjusi gaišatis net atliekant menką procesinį veiksmą verčia būgštauti, kad netolimoje ateityje nebus kam pričiupti nusikaltėlių, nes netvarkos sukrėsti prokurorai trenkę durimis išeina iš darbo arba suserga sunkiomis ligomis. Tačiau Generalinės prokuratūros atstovai ramina: reforma prokuratūrą pavertė skaidresne institucija, pareigūnams padidėjo atlyginimai.

Dar rugsėjį įvykdyta prokuratūros teritorinio suskirstymo pertvarka jau subrandino vaisius, kurie ne visiems atrodo saldūs. Pertvarkius apylinkių prokuratūras, jas sustambinus atsirado keblumų, kurie varo iš proto prokurorus, ypač periferijose.

Labai padidėjo darbo krūviai, gaišatis, prokurorams tenka imtis su tiesioginėmis užduotomis nesusijusios veiklos. Pavyzdžiui, prokurorui tenka imtis darbų, kuriuos kitose įstaigose atlieka informacinių technologijų specialistai: suvedinėti duomenis į prokuratūros informacinę sistemą, vadinamą IPS.

Prokurorai nuolat gąsdinami tarnybiniais patikrinimais, iš anksto nustatyta kvota, kiek per metus bus apsvarstoma nusižengusių darbuotojų – apie tai Prokurorų profesinės sąjunga (PPS) ne kartą pareiškė Lietuvos generaliniam prokurorui Dariui Valiui, kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją, bet atsakymo nesulaukė.

PPS pirmininkas, Alytaus rajono apylinkės prokuroras Stasys Kasiulis pasakojo apie absurdišką situaciją, susidariusią po prokuratūrų struktūros pertvarkymo: „Po reformos susiklostė taip, kad norint perduoti bylą iš Šalčininkų rajono į gretimą Varėnos rajoną, byla turi keliauti per Vilnių, Kauną ir Alytų.“

Prokurorams dabar tenka daug važinėti, eikvojami valstybės pinigai degalams. Pareigūną pribloškė reformos nuostata, pagal kurią Prokurorų etikos komisijoje numatoma per metus apsvarstyti ne mažiau 2 proc. prokurorų už pažeidimus.

„O jeigu per metus pažeidimus padarys tik vienas procentas darbuotojų – vadinasi, komisija svarstys ir baus nekaltus žmones, kad susidarytų reikiami du procentai?“ – piktinosi S. Kasiulis.

Jis tvirtino, kad vis daugiau prokurorų suserga širdies ir kraujagyslių ligomis, dėl pervargimo ir įtampos juos apima depresyvi nuotaika.

Portalo lrytas.lt kalbinti prokurorai nesidžiaugia reforma, kuria D. Valys žadėjo įdiegti skaidrumo principus ir prokuratūros darbą padaryti efektyvesnį, pagreitinti bylų tyrimą.

Buvusi Kauno rajono apylinkės prokuratūra dabar – Kauno apygardos prokuratūros 6 skyrius, apimantis Kauno ir Kaišiadorių rajonus.

Laikinai einanti skyriaus vyriausiosios prokurorės pareigas Jurgita Mastauskienė sakė, jog užimti ne visi skyriaus etatai, todėl kai kuriems prokurorams tenka kontroliuoti po daugiau kaip 100 bylų tyrimą.

„Darbo krūviai labai išaugo, todėl kalbėti apie tyrimo kontrolės kokybę sudėtinga. Užkrauta ir papildomų, su bylų tyrimu nesusijusių darbų“, – guodėsi ji.

Pasipiktinusi pertvarkos sukelta netvarka durimis trenkė 34 metus prokuratūros sistemoje dirbusi Palangos miesto apylinkės prokurorė Nijolė Požarskienė.

Atvirame laiške generaliniam prokurorui D. Valiui buvusi jo pavaldinė priekaištavo, kad reformą inicijavęs generalinis prokuroras vadovavosi „Naujosios Akmenės lygio logika“.

N. Požarskienė atkreipė dėmesį, kad reforma tik palengvino aukščiausių prokuratūros vadovų darbą, o eiliniai prokurorai tapo beveik vergais. Iš jos žodžių galima spręsti, kad Generalinė prokuratūra virsta grožio salonu.

„Teko girdėti, kad Generalinė prokuratūra išsipūtė nuo ilgaplaukių mergaičių, kurios iš neturėjimo ką veikti nagus lakuojasi, sklaido glamūrinius žurnalus“, – tokiais karčiais žodžiais su ilgamete karjera prokuratūroje atsisveikino N. Požarskienė.

Teigiamos pertvarkos pusės Pertvarkos principus ginanti Generalinė prokuratūra teigia atvirkščiai – esą reforma mažina biurokratinę gaišatį, varginančią prokurorus. Generalinės prokuratūros Komunikacijų skyriaus vyriausioji specialistė neigė, kad periferijų prokurorus užvirto bylų lavina. „Patikrinus statistiką matyti, kad minimuose Kauno ir Kaišiadorių rajonuose, vienas prokuroras (be vadovo) vidutiniškai kontroliuoja 67 baudžiamąsias bylas. Lietuvos vidurkis yra – 43 bylos, tenkančios vienam prokurorui“, – sakė V. Mažonė. Ji atkreipė dėmesį, kad prokuratūros pertvarka yra siekiama sumažinti eilinių prokurorų darbo krūvius bei padidinti jų atlyginimus. Iš anksčiau prokuratūros sistemoje buvusių 187 vadovų, beveik pusė buvo perkelti į eilinių, tiesiogiai bylas tiriančių, prokurorų pareigas. Dėl reformos žemiausio lygmens prokurorų darbo užmokestis išaugo vidutiniškai – 14,55 proc. Per devynis šių metų mėnesius prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai ištyrė 32 tūkst. 171 nusikalstamą veiką, taigi 21 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Reformos autorius – ne D. Kedys V. Mažonė atmetė ir prokurorų profsąjungos priekaištus, kad sustambinus teritorinius prokuratūrų padalinius padidėjo išlaidos degalams, pareigūnų kelionėms perduodant bylą iš vienos apylinkės į kitą.

„Norint bylą perduoti iš vieno prokuratūros padalinio kitam, jas vežti fiziškai į centrines apygardų buveines reikia tik itin išimtiniais atvejais. Šiais metais patobulinus informacinę prokuratūros sistemą, prokurorai visus dokumentus, reikalingus tokio pobūdžio sprendimams priimti, perduoda elektroniniu būdu, o fiziškai bylas veža pačiu trumpiausiu keliu.

Pastebėtina ir tai, kad pastarųjų 3 mėn. prokuratūros pašto išlaidos yra sumažėjusios“, – tvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijų skyriaus vyriausioji specialistė. V. Mažonė apgailestavo, kad dalis prokurorų neteisingai suprato nuostatą dėl etiką pažeidusių prokurorų. „Veiklos planas numato kriterijų prokurorų ir prokuratūros darbuotojų etikos ir kultūros lygiui nustatyti. Siekiamybė – ne daugiau kaip 2 proc. prokurorų ir prokuratūros darbuotojų, gavusių tarnybines nuobaudas per metus. Jei pažeidėjų daugiau, tai būtų signalas, kad reikia imtis priemonių didinti darbuotojų etikos ir kultūrinį lygį“, – aiškino Generalinės prokuratūros atstovė. Į portalo lrytas.lt klausimą, ar imtis reformos nepaskatino Kauno pedofilijos skandalas, atvėręs įsisenėjusius teisėsaugos skaudulius, V. Mažonė atsakė neigiamai. Ji teigė, kad pastarųjų dešimties metų laikotarpiu prokuratūroje buvo atlikta ne viena studija, buvo tiriama, kaip tobulinti prokuratūros sistemą ir didinti jos valdymo efektyvumą. Rengiant reformą, buvo konsultuojamasi su ES Vakarų šalimis, atsižvelgta į kaimyninių Baltijos šalių pavyzdžius.