Seniausiu Lietuvoje mūriniu statiniu laikoma Kauno pilis po daugybės nesutarimų, ginčų ir vilkinamų darbų prieš dvejus metus pagaliau įgavo naują veidą.
Suremontuotas pilies fasadas, iškilo naujas bokštas ir aukšti laiptai, sutvarkytos pilies prieigos.
Iš Europos ekonominės erdvės finansinių projektų fondo atlikta pilies tvarkymo darbų, kurių vertė 2,2 milijono litų. Paramą istoriniam objektui atgaivinti skyrė Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas.
Net 330 tūkst. litų miesto simboliui sutvarkyti atseikėjo ir Kauno miesto savivaldybė. Tačiau greičiausiai milijonų nepakako, kad pilies stogas būtų uždengtas kokybiškai.
Neaišku, kokią garantiją pastatams duodavo viduramžių statytojai, bet dabartinės Kauno pilies garantinis terminas – vos penkeri metai.
Bet net ir jis statiniui pasirodė pernelyg ilgas – čerpės nuo stogo pradėjo kristi dar šių metų pradžioje.
Pilį atstačiusios bendrovės „Restauracija“ darbininkai jau du kartus tvarkė griūvantį stogą. Tačiau panašu, kad tokios priemonės yra laikinos. Čerpės byrėti pradeda vos pūstelėjus stipresniam vėjui.
Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys tvirtino, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios šią savaitę teko tvarkyti nemažą dalį nubyrėjusių Kauno pilies stogo čerpių, – spalio 6 dieną siautusi audra, kurios metu vėjo gūsis siekė 24 metrus per sekundę.
„Pilies stogo šlaito konstrukcija yra labai aukšta, todėl ją uždengti buvo gana sudėtinga. Kažkokiu būdu vėjas čerpes išjudina ir jas atplėšia“, – tvirtino Z. Girčys.
Šio skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Rimas tvirtino, jog Kauno pilis yra apdrausta dešimčiai metų. Draudimo atstovai patvirtino, jog pilies stogo griūtis – draudžiamasis atvejis.
Todėl iš miesto biudžeto papildomų lėšų pilies stogui remontuoti ir šįkart nereikalaujama.
Bendrovė „Restauracija“ draudimo įmonei jau pateikė atliktų darbų sąmatą – apie 6 tūkst. litų. Panašią sumą draudikams teko mokėti ir už pirmąkart tvarkytą griūvantį stogą.
