Lietuvis mokslininkas aštuonerius metus tyrinėjo majų civilizacijos pėdsakus Gvatemaloje ir Belize, paskelbė daugiau nei 20 mokslinių straipsnių apie majų kultūrą prestižiniuose mokslo leidiniuose.
– Kaip susidomėjote majų kultūra? – „Lietuvos rytas” paklausė 62 metų R. Sidrio.
– 1971 metais studijavau Kalifornijos universitete Los Andžele ir profesorė Marija Gimbutienė pakvietė mane į savo kursą rašyti doktorato apie senąją baltų kultūrą.
Bet tuo metu mažai kas galėjo tikėtis gauti leidimą važiuoti į Lietuvą dalyvauti archeologiniuose kasinėjimuose.
Nenorėjau rašyti mokslinio darbo nebuvęs ir netyrinėjęs toje vietoje.
Tačiau nuo 15 metų atostogaudamas Meksikoje ir Gvatemaloje matydavau milžiniškas 60 metrų aukščio majų piramides šventyklas ir 10 metrų stelas su sudėtingais majų rašmenimis.
Tuo metu mokslininkai buvo išvertę vos penktadalį majų tekstų. Taigi pasirinkau majus.
Beje, vaikystėje buvau susirūpinęs, kad toks ilgas mano vardas, ir sugebėjau įtikinti visą šeimą vadinti mane Majumi.
Broliai ir seserys mane taip vadina iki šiol.
– Kas tas majų kalendorius?
– Majai turėjo bent penkis kalendorius. Tik vienas jų buvo skirtas skaičiuoti laiką, jis vadinamas ilgojo skaičiavimo kalendoriumi. Kiti daugiausia žymėjo ritualus, kurie įvyks per neilgą laikotarpį.
Laikas gali būti skaičiuojamas tik nuo kokios nors datos.
Mes skaičiuojame laiką nuo Kristaus gimimo, o majai skaičiavo laiką nuo mitologinės pasaulio pradžios – 3114-ųjų rugpjūčio 6-osios prieš Kristaus gimimą.
Majų kalendorius buvo sukurtas maždaug 100 metų iki mūsų eros. Anksčiausias iki šiol surasto kalendoriaus tekstas parašytas 36 metais prieš Kristų.
Majai turėjo tris simbolius skaitmenims žymėti ir penkis simbolius laiko ciklams žymėti. Pavyzdžiui, baktunas reiškia 400 metų, arba 144 tūkstančius dienų.
Kalbas apie artėjančią pasaulio pabaigą paskatino simbolių rinkinys, reiškiantis 13 baktunų.
Šiuo metu žinoma maždaug 1000 stelų kurio nors karaliaus garbei, kur yra nurodytos tam tikros datos. Manoma, kad jos žymi paminklų pastatymo laiką.
Tačiau 1986 metais Meksikoje archeologai Tortugero vietovėje (Tabasko valstija) rado paminklą, ant kurio majų skaitmenimis buvo parašyta 13.0.0.0.0. Tai reiškia 13 baktunų, arba 1 milijoną 872 tūkst. dienų nuo laiko skaičiavimo pradžios.
Tiek atskaičiavus nuo 3114-ųjų rugpjūčio 6-osios išeitų 2012 metų gruodžio 21-oji.
Šiais metais Gvatemaloje, La Koronos mieste, buvo rastas dar vienas toks užrašas.
– Ar ten parašyta, ką tai reiškia?
– Archeologai įsitikinę, kad tokia data nenorėta pažymėti pasaulio pabaigos.
Greičiausiai buvo tikimasi pagerbti karalių, taip pažymint, kad jis valdys labai ilgai.
Galima sutikti, kad tą dieną baigsis vienas majų skaičiavimo ciklas, bet archeologai neabejoja, kad tuoj pat prasidės kitas.
Šiuo metu pasaulyje šiai datai yra skirta šimtai tinklalapių, sukurta daugybė knygų, videofilmų, surengta tarptautinių konferencijų, kuriose diskutuojama, kodėl ant tų paminklų atsirado šis skaičius.
Milijonai žmonių kuria daugybę katastrofų teorijų, kaip būtent tą dieną įvyks pasaulio pabaiga.
Sukurta pusšimtis versijų, kas tą dieną atsitiks: Žemė pradės kitaip suktis; į Žemę atsitrenks nežinoma planeta; įvyks branduolinis sprogimas; viskas užsidegs...
Tą dieną per žiemos saulėgrįžą Žemė, Saulė ir Paukščių Takas tikrai išsirikiuos į vieną liniją, o taip būna gana retai.
Tiesą sakant, šiuo metu minima bent 160 datų, kuriomis dalis žmonių tiki: būtent tą dieną bus pasaulio pabaiga.
– Bet kodėl taip paplito majų kalendoriaus versija?
– Gal todėl, kad kasmet Meksiką, Belizą, Gvatemalą, Hondūrą aplanko šimtai tūkstančių turistų.
Jie pamato miestus, nežinia kodėl majų paliktus likimo valiai, o tai veikia vaizduotę.
Žmonės mėgsta kurti fantazijas. Galbūt jie mano, kad majai buvo geri astronomai ir galėjo apskaičiuoti, kada įvyks pasaulio pabaiga?
– Ar majai tikrai buvo geri astronomai?
– Neblogi. Jų metus sudarė 365 dienos, jie turėjo observatorijas, galėjo tiksliai apskaičiuoti ekvinokcijas. Matematika buvo sudėtinga, jie skaičiavo dvidešimtaine sistema.
– Ar jūs asmeniškai tikite tomis pranašystėmis?
– Norėčiau paklausti: jeigu tai buvo žinia apie pasaulio pabaigą, kodėl tik du kartus ši data paminėta?
Ant tūkstančių paminklų nurodytos datos, dar yra tūkstantis tekstų ant išlikusių indų.
Taigi kodėl tik du kartus paminėta tokia svarbi data kaip pasaulio pabaiga, jei tikrai taip norėta ją išskirti?
Juo labiau kad tiek daug parašyta apie pasaulio pradžią.
Mano įsitikinimu, tai tiesiog keistas komplimentas karaliui, kurio garbei pastatyta stela: „Karaliau, tu gyvensi per amžius” arba „Tavo siela gyvens labai ilgai”.
Majų tekstuose nėra daug žodžių, todėl juos sunku iššifruoti. Bet, archeologų manymu, majai tik norėjo pasakyti, kad karalius valdys ilgai.
– Kaip baigėsi majų civilizacija?
– Kai pradėjau tyrinėti majų kultūrą, buvo perskaityta tiktai penktadalis jų tekstų. Dabar – jau 98 procentai.
Tačiau niekur neparašyta, kaip baigėsi jų civilizacija. Yra tik užrašas, kad kovojo du miestai. Bet dėl to negalėjo baigtis visa civilizacija.
Dauguma archeologų sutaria, kad IX–X mūsų eros amžiais majai pastatė paskutines milžiniškas piramides šventyklas.
Tačiau niekas nežino, kas įvyko po to.
Vieni spėja, kad buvo ekologinė katastrofa ir visi žuvo.
Kiti tikina, kad miestai per daug išsiplėtė ir pradėjo trūkti maisto, todėl žmonės turėjo palikti miestus ir keltis prie jūrų. Kiti spėjo, kad tarp miestų prasidėjo karai.
Man atrodo, kad tai mįslė, kurią įmins ateities mokslininkai. Neabejoju tik tuo, kad tai – viena įdomiausių senųjų civilizacijų pasaulyje.
– O kaip jūs pats įsivaizduojate pasaulio pabaigą?
– Aš tikiu, jog po kokio milijardo metų Saulė gali taip įkaisti, kad žmonės Žemėje negalės gyventi.
Tai astrologų spėjimai, o jie žvaigždžių sprogimą apskaičiuoja tiksliai.
Taigi žinios dabartiniams Žemės gyventojams ir jų palikuonims kol kas geros.
