Vienus ši istorija šokiravo, kitiems kėlė didelių abejonių: kuriuo iš jų tikėti?
T. Danisevičius nesikreipė nei į teisėsaugą, nei į bažnyčios institucijas. Jokie tyrimai nebuvo pradėti. Pranciškonų ordinas taip pat netirs situacijos. Kita vertus, ištirti tai, kas galbūt vyko prieš 30 metų - sudėtinga, teismas dėl suėjusios senaties greičiausiai nesiimtų narplioti šio atvejo.
Žingsnis, kurį galėtų žengti brolis Astijus - paduoti pusbrolį į teismą dėl šmeižto. Dar gegužę dvasininkas yra sakęs, kad istorijos paviešinimo atveju taip ir padarys. Šiuo metu vienuolis išvykęs į Jungtines Valstijas, į telefono skambučius neatsako.
T. Danisevičius sako teismo nebijantis - turįs įrodymų, todėl galintis pagrįsti savo žodžius.
Vieni piktinosi, kiti - užjautė
Komentaruose po praėjusią savaitę publikuotu straipsniu dalis lrytas.lt skaitytojų nepatikėjo Tomo papasakota istorija ir reiškė paramą vienuoliui. „Tikiu broliu Astijumi“, - rašė vienas (778). Kitas piktinosi, kad kaltinimai mesti be jokio pagrindo: „Be jokių įrodymų yra purvais apdrabstomas žmogus (726).“
Treti straipsnį vadino užsakytu, specialiai publikuotu būtent tada, kai dvasininkas pasmerkė homoseksualinius santykius kaip nuodėmę. Skaitytojai spėliojo, ar T. Danisevičiaus galėjo istoriją išsigalvoti: „O gal buvo atvirkščiai – Tomui jau nuo 12 metų pradėjo patikti pusbrolis, ir suveikė dar tada vaikiška fantazija (772).“
Privačioje aplinkoje keli mano kalbinti homoseksualai kaltinimus dvasininkui vadino pramanytais. Vienas jų šypsodamasis komentavo: „Panašu į klastotę“.
Turėjo kreiptis į teismą?
„Astijui mesti kaltinimai lietuviško gandų scenarijaus būdu. Nei teisinės, nei psichiatrinės medžiagos nėra. Manau, kad brolis Astijus kreipsis į teismą, kaip kad padarytų bet kuris apšmeižtas žmogus. Tik po teismo išvadų galima būtų šį atvejį komentuoti“, - teigė psichiatrė Palmira Rudalevičienė.
Generalinės prokuratūros prokurorė Rasa Tunkevičienė sakė, kad T. Danisevičiui vertėjo kreiptis į teismą: „Jei žmogus teigia, kad jo atžvilgiu yra įvykdyta tokia veika, jis turi teisę tai daryti. Dėl kiekvieno pareiškimo priimamas procesinis sprendimas. Jei jis yra ne Lietuvoje, turėtų raštu kreiptis – siųsti registruotą laišką. Pranešdamas apie nusikalstamą veiką, jis prisiima atsakomybę už pranešimą.“
„Į teismą kreiptis nesiruošiu, nei į bažnytinį, nei į pasaulietinį. Seniai pusbroliui atleidau. Tik norėjau iškelti viešumon jo dviveidiškumą“, - savo elgesio motyvus darysk paaiškino T. Danisevičius.
Tyrimas - neįmanomas
Tačiau kreipimasis į teismą, ko gero, T. Danisevičiui nepadėtų. Ištirti įvykius, kurie galimai vyko prieš 30 metų teisėsauga nesiimtų. „Po tiek metų rasti kažkokių objektyvių įrodymų būtų sudėtinga“, - kalbėjo Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas.
Pagal Lietuvos įstatymus, labai sunkus seksualinis nusikaltimas tiriamas, jei nuo jo praėjo ne daugiau nei 25 metai.
„Šiuo atveju tyrimas greičiausiai nebūtų pradėtas – jau suėjo senaties terminai ir baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas“, - svarstė S. Verseckas.
Jei vienuolis kreiptųsi dėl šmeižto, prokuroro teigimu, „greičiausiai būtų dviejų asmenų priešingos versijos, kurių negalima nei patvirtinti nei paneigti.“
Gegužę, kai T. Danisevičius pirmą kartą redakcijai išdėstė savo istoriją, brolis Astijus lrytas.lt žurnalistei teigė, jog paskelbus tokį straipsnį apie jį kreipsis į teismą dėl šmeižto.
Ar A. Kungys nepakeitė nuomonės ir iš tiesų taip pasielgs, neaišku. Kelias pastarąsias dienas dvasininko telefonas buvo išjungtas, į elektroninį laišką, kuriame redakcija klausia, ką jis ketina daryti, vienuolis taip pat neatsakė.
„Tegu kreipiasi į teismų dėl šmeižto. Neturiu ką prarasti. Jei reikės, įrodysiu, kad sakiau tiesą. Kol kas įrodymus pasilieku sau.
Įvertinau tą dalyką (galimybę, kad A. Kungys kaltins jį šmeižtu - red.) prieš pasakodamas istoriją“, - teigė T. Danisevičius.
