Nors „darbiečiai” įstengė gauti 20 proc. balsų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir kol kas pirmauja pagal jau laimėtas Seimo narių vietas, po antrojo rinkimų turo juos gali aplenkti ne tik pora mandatų mažiau turintys socialdemokratai, bet ir konservatoriai.
Gali paaiškėti, kad „darbiečiai” pirmajame ture surinko jiems maksimalų balsų skaičių ir antrajame ture, kur jų kandidatas smarkiai nelenkia savo varžovo, neskins pergalių, o smarkiau išsiveržę į priekį tik 6 Darbo partijos atstovai. Nebūtų jokia sensacija, jei galiausiai pagal vietų skaičių Seime „darbiečiai” atsidurtų net trečiojoje vietoje.
Tuomet prezidentei D. Grybauskaitei jau netektų sukti galvos, kaip palaidoti V. Uspaskicho pretenzijas vadovauti Vyriausybei, nors atrodo, kad jis ir pats nelabai jų turi, nes nė neslepia, kad jį tenkintų ir ekonomikos sričių ministrų postai.
Tikras verslininkas. Kita vertus, tai rodo, kad pats V. Uspaskichas sėkmės pirmajame rinkimų ture nepervertina, o ir realių galimybių tapti premjeru jis turbūt turi mažiau nei konservatorių lyderis A.Kubilius – išsaugoti šį postą.
Vis dėlto kad ir kaip susiklostytų antrasis turas, „darbiečiai” jau turi teisę iššauti šampano – jie padvigubino savo rėmėjų gretas, palyginti su ankstesniais Seimo rinkimais, nors ir nepakartojo 2004 metų sėkmės.
Jų rezultatai, nors ir prognozuoti, sveiku protu sunkiai suvokiami prisiminus V. Uspaskicho bylas, bėgimą į Rusiją ir iki šiol tebesitęsiantį, kaip jis pats sako, vaikštinėjimą į teismą tarsi į darbą. Skandalai dėl balsų pirkimo šiuose rinkimuose – jau lyg firminis šios partijos ženklas.
Ir vis vien žmonės balsuoja už V. Uspaskichą. Kas drįs šnekėti, kad lietuviai nemėgsta rusų?
Bent jau nuo vieno ruso net ir visi skandalai – kaip nuo žąsies vanduo. Todėl jei tektų rinkti didžiausią šių Seimo rinkimų laimėtoją, ko gero, reikėtų pripažinti, kad tai – Darbo partija.
Aiškūs ir didžiausi nelaimėliai. Tai liberalcentristai bei A.Zuoko „taipiečiai”. Abi partijos ne tik neperžengė 5 proc. Seimo rinkimų barjero. Liberalcentristai tesurinko 2,06 proc., A.Zuoko partija – vos 1,76 proc., negana to, į antrąjį rinkimų turą nepateko nė vienas jos atstovas.
Tai jau katastrofa.
Šioms partijoms gerai pavyko tik vienas dalykas – įrodyti, kad kur du pešasi, laimi trečias. Kol liberalcentristai pliekėsi su buvusio jų lyderio A. Zuoko įkurta partija, Liberalų sąjūdis net ir be didesnių pastangų įsitvirtino kaip svarbiausia liberaliojo sparno politinė jėga.
Už Liberalų sąjūdį balsavo beveik 3 proc. daugiau žmonių nei per praėjusius Seimo rinkimus, kai šiai nuo liberalcentristų atskilusiai partijai vos pavyko perkopti 5 proc. barjerą. Tada panašiai pasirodė ir liberalcentristai. Dabar Liberalų sąjūdis pakartojo dar vieningos Liberalų ir centro sąjungos 2004-ųjų Seimo rinkimų rezultatą.
Iš viso šiemet už liberalų partijas balsavo 12,4 proc. rinkėjų – net truputį daugiau nei per porą ankstesnių Seimo rinkimų, bet didžiąją dalį šįkart nučiupo Liberalų sąjūdis.
Todėl ši partija turi ne mažiau priežasčių nei „darbiečiai” iššauti šampano.
Svarbiausias laimėjimas – net ne vietos Seime. Nereikia būti pranašu, kad nuspėtum, kas dabar nutiks liberalcentristams – išsivaikščios po vieną ir grupelėmis į kitas partijas, pirmiausia į Liberalų sąjūdį.
Jeigu kas ir liks iš liberalcentristų, jie, kaip kadaise jungtis su jais nepanorusio R.Ozolo centristai, taps politikos marginalų klubu.
Sunkiau pasakyti, kas bus partijai TAIP – A. Zuokas garsėja išradingumu ir dar gali sugalvoti kokį naują projektą, bet vis vien per kitus Seimo rinkimus Liberalų sąjūdžiui jau su niekuo nereikės dalytis liberalų rėmėjų balsų.
