Tokį deklaracijos projektą Č. Stankevičius įregistravo Seimo
posėdžių sekretoriate. Jame pripažįstama, kad „nuo 1990 metų
kovo 11 dienos iki 1992 metų lapkričio 2 dienos Aukščiausiosios
Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis turėjo
aukščiausius valstybės vadovo įgaliojimus, prilygusius Lietuvos
prezidento įgaliojimams“.
Tokia deklaraciją Č. Stankevičius įregistravo V. Landsbergiui
minint 80 metų jubiliejų, kurį pažymint prezidentė Dalia
Grybauskaitė sekmadienį politiką apdovanojo Vyčio kryžiaus
ordinu.
Deklaracijos projekte pažymima, kad laikinoji Konstitucija
Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikė aukščiausiojo
Lietuvos pareigūno statusą ir įgaliojimus atstovauti Lietuvai
tarptautiniuose santykiuose, pasirašyti įstatymus, vesti derybas ir
pasirašyti tarptautines sutartis, teikti Aukščiausiajai Tarybai
kandidatūras į ministro pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo teismo
pirmininko pareigas, kitus įgaliojimus.
Rezoliucijos projektu konstatuojama, kad Lietuvos
Aukščiausiosios Tarybos viso valstybės suvereniteto realizavimo
laikotarpiu jos pirmininkas tarptautiniu mastu buvo pripažįstamas
kaip Lietuvos prezidentas, o jos būtinumą Č. Stankevičius
argumentuoja „visuotino istorinio aiškumo ir teisingumo dėl
valstybės vadovo pareigų tęstinės raidos“ siekiu.
V. Landsbergis vadovavo Aukščiausiajai Tarybai 1990 metais
priimant Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos
nepriklausomybė. Jo vadovavimo metu Lietuva sugebėjo atsispirti
Sovietų Sąjungos ekonominei blokadai ir įgijo tarptautinį
pripažinimą.
Konservatoriai prieš daugiau kaip dešimtmetį buvo inicijavę
Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis V. Landsbergiui
pasitraukus iš politinės veiklos numatyta skirti pusės prezidento
atlyginimo dydžio pensiją, tačiau Konstitucinis Teismas pataisas
pripažino prieštaraujančias Konstitucijai.
„Įstatymų leidėjui neleidžiama sudaryti teisinių prielaidų
kurį nors kitą asmenį prilyginti respublikos prezidentui, taigi
neleidžiama ir nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį koks
nors asmuo, kuris nebuvo išrinktas respublikos prezidentu, galėtų
gauti respublikos prezidento pensiją“, - skelbė KT.
„Valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui
įgyja tik vienas asmuo, t.y. respublikos prezidentas, kurį išrenka
Lietuvos respublikos piliečiai. Respublikos prezidento, kaip
valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis
nuo visų kitų piliečių teisinio statuso. Pagal Konstituciją
respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas
skiriasi ir nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso“,
- teigta KT nutarime.
