Kalėjimų dapartamento vadovas pripažįsta riziką, kad galėjo būti perkami įkalintųjų balsai -

„Maža kas. Rizikos, matyt, galimos, bet dabar pradėtas ikiteisminis tyrimas, mes bendradarbiaujame su Kriminalinės policijos biuro tyrėjais, jiems teikiame informaciją ir atsakinėjame į jų klausimus. Sunku pasakyti nei taip, nei ne, negalime patvirtinti“, - interviu BNS penktadienį sakė A. Norkevičius.

Tačiau Kalėjimų departamento vadovas „nesąmone“ vadina įraše girdimus teiginius apie smurtą prieš kalinčiuosius - kad atsiskaitymo už balsus priemone bus ir kalinčiųjų nemušimas.

- Jūs kalėjimų sistemoje dirbate neseniai, čia jūsų pirmi rinkimai. Ar Jus nustebino paskelbta informacija apie galimai įkalinimo įstaigose perkamus balsus?

- Informacija yra tokia, kokia yra. Aišku, rinkimai per mano darbą yra pirmieji, bet nei taip nei ne, sakyčiau. Mes buvome rinkimų procesui pasirengę, tas, kas priklauso padaryti pagal įkalinimo įstaigų administracijos kompetenciją, tuos darbus, kuriuos numato teisės aktai, mes padarėme. Taigi buvome pasiruošę. O ta informacija iš esmės yra tokia, kokia yra. Su mumis kažkiek ir nesusijusi.

- Ar atliekamas koks nors vidinis patikrinimas ar tarnybinis tyrimas dėl galbūt vykusio balsų pirkimo?

- Mes patys tik analizuojame šitą situaciją rinkdami tuos duomenis, kuriuos galime rinkti, pasižiūrėdami kiek pagrįsti jie gali būti kaip tokie. Tik informacijos rinkimas buvo atliktas. Tas įrašas kažkur kitur padarytas, ne įkalinimo įstaigoje, ne prie kalinimo įstaigos, tada mums būtų vieni ar kiti signalai.

- Mes galime puikiai pasakyti, mes turime bendrus duomenis, kiek nuteistųjų ir suimtųjų turėjo teisę balsuoti ir kiek balsavo. (...) Mūsų kompetencija buvo sudaryti sąlygas jiems balsuoti. Mes iš anksto pagal procedūras susidarėme nuteistųjų sąrašus taip, kaip numato teisės aktai, jie buvo pateikti apygardų rinkimų komisijoms ir tuo ir baigėsi iš esmės mūsų veikla. Mūsų pareiga sudaryti sąlygas nuteistiesiems balsuoti asmeniškai ir slaptai.

- Ar buvo apskritai rinkimų pažeidimų užfiksuota per visas Lietuvos įkalinimo įstaigas?

- Tokių atvejų, kad kažkas ateitų, agituotų, darytų įtaką nuteistųjų apsisprendimui balsavimo vietoje, nebuvo.

- Kas būna rinkimų stebėtojais įkalinimo įstaigose ir kiek jų būna?

- Dalyvauja vietinės rinkimų komisijos atstovas ir stebėtojai iš partijų. Tai kur kam reikėjo, tas atėjo, stebėjo procesą, jokių trukdžių čia nebuvo.

- Papasakokite, kaip nuteistieji, suimtieji dalyvauja rinkimų procese, kaip jie susipažįsta su kandidatais, kaip juos pasiekia rinkimų agitacija?

- Nėra taip, kad jei laikomi už uždarų durų ir negauna jokios informacijos. Juk jie patys domisi valstybės gyvenimu, skaito spaudą, turi galimybę matyti ir televizijos laidas, turi kamerose televizorius, radijo imtuvus, visi informacijos kanalai jiems yra pasiekiami.

- Ar įkalinimo įstaigose vyksta tokie kaip ir kitur kandidatų susitikimai su rinkėjais?

- Rinkimų įstatymas sako, kad vieni turi teisę agituoti, kiti turi tiesę rinkti. Tos sąlygos įstaigose buvo sudaromos, nuteistieji informuojami, kada koks kandidatas ar agitatorius atvyksta, bet tai vyko tik savanoriškumo pagrindu, nebūdavo taip, kad kažkas būtų prievarta atvedamas. Tiesiog būdavo pakabinamas skelbimas ir susitikimas įvykdavo.

- Kaip paplitusi praktika kandidatams susitikinėti su nuteistaisiais?

- Tiek rinkimų metu, tiek ne rinkimų metu Seimo nariai lankosi įstaigose, galbūt tendencija yra šiek tiek didesnė, kad tam tikru metu iki rinkimų vieni ar kiti kandidatai ar jų atstovai lankydavosi. Bet labai ryškių tendencijų nėra. Nuteistieji, jų laikymo sąlygos ir kiti dalykai yra aktualūs, skundai dėl to rašomi, tai Seimo nariai kaip ir kitų institucijų tikrintojai, vertintojai lankosi, iš išorės ateinančių žmonių, specialistų srautas yra nemažas.

- Grįžkime prie informacijos žiniasklaidoje apie galimą balsų pirkimą įkalinimo įstaigose. Ar, jūsų vertinimu, galėjo taip būti?

- Maža kas. Rizikos, matyt, galimos, bet dabar pradėtas ikiteisminis tyrimas, mes bendradarbiaujame su Kriminalinės policijos biuro tyrėjais, jiems teikiame informaciją ir atsakinėjame į jų klausimus. Sunku pasakyti nei taip, nei ne, negalime patvirtinti.

- Ar galėtų balsų pirkimas vykti be įkalinimo įstaigų vadovybės žinios?

-Tai būtent ikiteisminis tyrimas siekia išsiaiškinti, ar buvo pirkimo faktas. Čia ikiteisminio tyrimo dalykas. Mes patys nesame užfiksavę jokių.

- Kokios yra galimybės paveikti nuteistuosius iš išorės be darbuotojų žinios?

- Jie susirašinėja gi su giminaičiais, artimaisiais. Komunikavimo kanalų yra pakankamai - tiek, kiek Bausmių vykdymo kodeksas leidžia. Bet ką tuo metu kalbasi nuteistasis su savo šeimos nariais, tai kas čia žino, jeigu kalbame apie tokią įtaką, tai tokia tikrai gali būti. Bet jeigu mes kalbame apie kažkokį pirkimą, susijusį su neteisėtumu, tai čia tikrai ikiteisminio tyrimo dalykas.

- Minėjote, kad teikiate informaciją kriminalistams. Kokios iš Jūsų informacijos buvo prašyta, apie kokias įkalinimo įstaigas?

- Tai ikiteisminio tyrimo klausimai. Po to, kai kas nors bus aiškiau, turbūt tyrėjai pasakys vienaip ar kitaip.

- Žiniasklaidoje paviešintame įraše klausant iš šalies trikdo pasakymai, kad su kaliniais, pavyzdžiui, už balsus bus atsiskaitoma jų nemušant arba duodant arbatos. Kaip komentuotumėt tokius pasakymus?

- Nevertinu to įrašo, kaip ten kas buvo, kas ten ką sakė, bet tikrai tai netiesa, nepagrįsta, taip nėra, net nėra ką kalbėti. Nes iš įrašo atrodo, kad visas kitas dienas kaliniai mušami, o balsavimo dieną nemuštų. (...) Yra beveik 10 tūkst. vyrų, kažkoks vienas kitas konfliktas, matyt, vyksta, iš tikrųjų vyksta, bet tai, kas slypi kaip potekstė po pasakymu, kad tą dieną kaliniai nebus mušami, yra nesąmonė. Iš viso nėra apie ką kalbėti, nes niekas jokios prievartos, spaudimo vienokio ar kitokio nuteistiesiems nedaro nei rinkimų metu, nei ne rinkimų metu.