„Pono Širvinsko pateikta informacija bus patikrinta“, - portalui lrytas.lt sakė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) viršininkas Marius Žemgulis.
Penktadienį pasiskundė
Šią savaitę M. Širvinskas viešai aprašė, kad „Balsas.lt leidinių“ grupės savaitraštis „Ekonomika.lt“ jam kas mėnesį mokėdavo maždaug 300 litų algą į rankas, o dar apie 2000 litų – „vokelyje“. Jis taip pat tvirtino, kad grupės leidinių turiniui įtaką darydavo Darbo partijos vadovai. Jis esą dažnai redakcijoje matydavo partijos vadovus Viktorą Uspaskichą ir Vytautą Gapšį, taip pat atsakingąją sekretorę Vitaliją Vonžutaitę.
Penktadienį M. Širvinskas „Balsas.lt“ leidinių praktiką formaliai apskundė VMI.
„Paskambinau inspekcijos numeriu 1882 ir papasakojau visas aplinkybes. Jie pasiteiravo, kurią dieną buvo išmokamos algos „vokeliuose“, - portalui lrytas.lt pasakojo M. Širvinskas.
Tačiau jis abejojo, ar kontrolieriai imsis krėsti jo buvusią darbovietę.
„Neabejoju, kad mokesčių inspektoriai dar anksčiau matė pažeidimus, bet žiniasklaidos grupės nenorėjo tikrinti, nes gali būti apkaltinti cenzūra“, - kalbėjo jis.
M. Širvinskui už laiku nepraneštą pažeidimą bauda neturėtų būti skirta, nors jei darbuotojas gauna algą „vokelyje“ ir supranta, kad taip nusukami mokesčiai, jis privalo pranešti teisėsaugai. To nepadariusiam žmogui gresia administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
„Kiek aš žinau, asmenų, kurie laiku nepraneša apie „vokelius“, niekas nebaudžia. Priešingu atveju, tiesiog nebebūtų pranešimų“, - portalui lrytas.lt sakė advokatų profesinės bendrijos „Jurex“ verslo ginčų advokatė Jurgita Judickienė.
Didelės pajamos, mažos algos, mažas pelnas
Bendrovė „Epasas.lt“, kuri valdė „Balsas.lt leidinių“ portalus, pernai savo vadovams mokėdavo tik po kelis šimtus litų per mėnesį. Tai rodo jos Registrų centrui pateikta ataskaita, kurią gavo portalo lrytas.lt redakcija. Vidutiniškai kiekvienas vadovas pernai per mėnesį gaudavo apie 450 litų, užpernai – po 350 litų.
„Jei atsižvelgtume į tai, kad vadovai įmonėje dirbo ilgą laiką, tai tokie duomenys kelia nemenkų abejonių. Tai aplinkybės, kurios yra vertos apmąstymo“, - „Epasas.lt“ ataskaitą vertino J. Judickienė.
Šių metų gegužės mėnesį išplatintame pranešime nurodoma, kad „Epasas.lt“ valdė portalus balsas.lt, ekonomika.lt, krepsinis.net ir kitus.
Įmonė visiems savo vadovams kartu pernai mokėjo beveik 10 tūkst. litų mėnesio algą, o užpernai – vidutiniškai 6,4 tūkst. litų mėnesio algą. Ir pirmais, ir antrais metais įmonėje dirbo apie 20 vadovų, nurodoma ataskaitoje.
Su įmonės direktoriumi portalui lrytas.lt susisiekti nepavyko.
Pasak J. Judickienės, gali būti, kad įmonė juokingas algas vadovams mokėdavo ne dėl to, kad slėpė mokesčius, o dėl kitų priežasčių.
Pasak jos, tyrėjai turėtų aiškintis, kiek laiko nurodyti vadovai dirbdavo įmonėje – galbūt jie dirbdavo tik valandą per savaitę, kitą laiką gaudavo algą kitose įmonėse? Taip pat reikėtų patikrinti, galbūt šie vadovai didesnes pajamas gaudavo kitose grupės įmonėse, todėl alga iš „Epasas.lt“ buvo tik simbolinė.
„Mokesčių inspekcija masiškai netikrina Registrų centrui pateiktų ataskaitų. Jei vyksta tyrimas, tikrinama, ar įmonėje mokamas darbo užmokestis atitinka rinkoje vyraujantį užmokestį tokios pačios kvalifikacijos darbuotojams.
Jei aukštos kvalifikacijos IT specialistui rinkoje mokama apie 5 tūkst. litų alga, tačiau jis dirba už 500 litų, tai kyla įtarimų, kad mokesčiai slepiami“, - aiškino J. Judickienė.
Beje, 5,7 mln. litų pajamų pernai iš reklamos gavusi įmonė „Epasas.lt“ sumokėjo tik 4001 litą pelno mokesčio, nes ji tais metais turėjo milijonines išlaidas, tad pelno liko tik 10,6 tūkst. litų. Tai irgi nurodyta Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.
Pasidomėjo ir nieko nerado
Tai ne pirmas kartas, kai „Balsas.lt leidinių“ grupė yra įtariama mokesčių vengimu.
2011-ųjų sausį sukilo šios grupės įsigyto laikraščio „Valstiečių laikraštis“ žurnalistai. Jiems buvo liepta nutraukti darbo sutartis ir dirbti pagal verslo liudijimus, mat taip darbdavys moka mažiau mokesčių. Pasak žurnalistų, jiems buvo pasakyta, kad „Balsas.lt leidinių“ grupėje atlyginimai yra mokami būtent taip.
Po mėnesio VMI atliko patikrinimą, „Valstiečių laikraštyje“ nerado darbuotojų, dirbančių su verslo liudijimais, todėl tik įspėjo, kad verslo liudijimų netoleruos.
„Prieš dvejus metus Vilniaus AVMI gavo pranešimą ne apie atlyginimus „vokeliuose“, o apie daromą poveikį darbuotojams dėl darbo santykių keitimo. Ėmėmės šių veiksmų prevencijos. Daugiau pranešimų apie tai negavome. Mūsų žiniomis, įmonėje „Balsas.lt leidiniai“ tyrimą atliko Valstybinė darbo inspekcija“, - lrytas.lt sakė Marius Žemgulis.
Dėl „vokelyje“ mokėtos algos ilgą laiką su darbdaviu kovojo Dalia Budrevičienė. Moteris dirbo Krekenavos agrofirmai, kuri netiesiogiai priklauso V. Uspaskichui ir jo žmonai.
Apie „vokelius“ moteris viešai prabilo 2006 metais. Išsyk po to ji buvo atleista, bet po kelerių metų išsikovojo kompensaciją. Krekenavos agrofirmai už „vokeliuose“ mokėtas algas Panevėžio apylinkės teismas paskyrė 43,7 tūkst. litų baudą.
Nors D. Budrevičienė iš buvusių darbdavių išsikovojo kompensaciją, ji ilgai negalėjo rasti darbo. Vos įmonių šeimininkai sužinodavo, kad pas juos darbo vietos dairosi per „vokelių“ skandalą išgarsėjusi moteris, pranešdavo, kad jau susirado darbuotoją.
