Dienraščio interneto svetainėje skelbiamame komentare jis taip
pat teigia, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos patekimas į Seimą
išeis į naudą tiek lenkų tautinei mažumai, tiek visai Lietuvai.
„Lietuva jau pergyveno gilią krizę, o sunkumai, susiję su
ėjimu iš jos, atnešė pergalę populistams ir socialdemokratams“, -
rašo J. Haszczynski.
„Rinkimai Lietuvoje atskleidė dar vieną dalyką: žmonėms
išgyvenant sunkius laikus, silpnėja palaikymas šalies suverenumui,
jos ekonomikos ir energetikos nepriklausomybei. Daugiau nei pusė
rinkėjų balsavo už prorusiškas partijas“, - rašo apžvalgininkas.
Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą jis pavadino „Rusijoje
gimusiu prieštaringai vertinamu multimilijonieriumi, susikrovusiu
kapitalą „Gazprom“ dėka“.
„Tai gali sukelti rimtų pasekmių Lietuvos ateičiai ir jos
santykiams su Lenkija - tiems, kurie nėra susiję su lenkų mažuma;
geopolitiniams ir strateginiams ryšiams.
Gali kilti klausimas dėl
konservatorių ruoštų energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos
planų, įskaitant dėl naujosios atominės elektrinės statybos,
prieš kurią aiški lietuvių dauguma balsavo per referendumą,
surengtą kartu su rinkimais. Tikėtina, kad po šių rinkimų Lietuva
pasislinks labiau į Rytus“, - teigia J. Haszczynski.
Vertindamas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sėkmę, jis teigia,
kad „lenkų partija pirmąkart turi galimybę tapti įtakinga politine
žaidėja, patrauklia valdančiosios koalicijos partnere“ ir gauti
keletą ministrų postų.
„Tai būtų gerai lenkams, nes mėginimas išspręsti jų
problemas - švietimo arba susijusias su vardų bei pavadinimų
rašyba - taptų koalicijos egzistavimo sąlyga. Tačiau tai būtų į
gera ne vien Lietuvos lenkams. Dėl šios priežasties Lietuvos
partijos apsiprastų su demonizuojamais lenkų mažumos politikais, o
pati LLRA, iki šiol apsiribodavusi vietos problemomis, turėtų imtis
visos Lietuvos problemų sprendimu, tam tikru mastu pajusti
atsakomybę už visą šalį“, - teigia jis.
Daugiamandatėje apygardoje
daugiausiai balsų - 19,84 proc. - gavusi Darbo partija pretenduoja
gauti 17 mandatų.
Antri su 18,38 proc. balsų likę socialdemokratai gauna 15
mandatų, o treti esantys konservatoriai su 15,05 proc. balsų - 13
mandatų.
Po septynis mandatus pasidalijo 8,56 proc. balsų gavęs Liberalų
sąjūdis ir 7,97 proc. balsų surinkęs Drąsos kelio partija.
Šešis mandatus su 7,31 proc. balsų gauna partija „Tvarka ir
teisingumas“, penkis mandatus - 5,84 proc. balsų gavusi Lietuvos
lenkų rinkimų akcija.
Tokius duomenis skelbia Vyriausioji rinkimų komisija,
suskaičiavus visų apylinkių, išskyrus Buitininkų Dainavos
apygardoje, kurioje balsai perskaičiuojami, rezultatus. Šioje
apygardoje balsavo per 2 tūkst. rinkėjų, VRK narių teigimu, šie
balsai mandatų pasiskirstymo keisti nebeturėtų.
Kitos partijos neperkopė 5 proc. barjero ir daugiamandatėje
apygardoje mandatų dalybose nedalyvauja.
Arčiausiai ties 5 proc. riba liko Lietuvos valstiečių ir
žaliųjų sąjunga su 3,88 proc. balsų, Liberalų ir centro sąjunga
surinko 2,07 proc. balsų, sąjunga TAIP - 1,76 proc. rinkėjų
balsų.
Socialistinis liaudies frontas surinko 1,21 proc., Krikščionių
partija - 1,2 proc., koalicija „Už Lietuvą Lietuvoje“ - 0,94 proc.,
partija „Jaunoji Lietuva“ - 0,63 proc., Demokratinė darbo ir
vienybės partija - 0,32 proc., Emigrantų partija - 0,29 proc.,
Respublikonų partija - 0,27 proc., Lietuvos žmonių partija - 0,25
proc. rinkėjų balsų.
Iš rinkėjų sąraše įrašytų 2 mln. 584 tūkst. 481 rinkėjų
sekmadienį vykusiuose eiliniuose rinkimuose į Seimą dalyvavo 52,85
proc. piliečių.
Į antrąjį turą vienmandatėse
apygardose daugiausiai išėjo Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos-
Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų.
Antrasis rinkimų turas po dviejų savaičių vyks 68
vienmandatėse apygardose, trijose Seimo nariai išrinkti pirmajame
ture - socialdemokratas Algirdas Butkevičius Vilkaviškyje,
„darbietė“ Virginija Baltraitienė - Kėdainiuose, Lietuvo lenkų
rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas - Vilniaus-Šalčininkų
apygardoje.
Antrajame ture dėl Seimo nario mandato varžysis 36 Darbo
partijos ir 35 konservatorių kandidatai. Į antrąjį turą taip pat
pateko 28 socialdemokratai, devyni Drąsos kelio partijos kandidatai,
aštuoni partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai, po šešis
Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus,
keturi savarankiškai išsikėlę kandidatai, du Lietuvos valstiečių
ir žaliųjų sąjungos atstovai, du Liberalų ir centro sąjungos
atstovai.
Tarp pirmaujančiųjų apygardose pirmajame ture daugiausiai -
konservatorių (23), socialdemokratai pirmi 18 apygardų,
„darbiečiai“ - 13 apygardų, į šiuos skaičius įtraukti ir jau
pirmajame ture išrinkti kandidatai.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatai pirmauja penkiose
apygardose, Liberalų sąjūdžio bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos
atstovai - keturiose, „valstiečiai“ ir savarankiški kandidatai -
dviejose apygardose.
