Tačiau ir čia žmonės gyvena, gimdo vaikus, myli ir neapkenčia. Gal tik nematytas žmogus nužvelgiamas įdėmiau, nes 1025 gyventojus turinčiame Žeimelyje vieni kitus puikiai pažįsta. Nors, kaip ir visos Lietuvos provincijos, šio krašto taip pat neaplenkė žmonių emigracija, aktyvūs vietos gyventojai rankų nenuleidžia. Pavyzdžiui, sėkmingai kovoja, kad jų vaikai ir toliau galėtų gauti vidurinį išsilavinimą Žeimelyje, o ne už pusšimčio kilometrų nuo namų.
Miestelyje surengė referendumą
Neseniai Žeimelis surengė savotišką referendumą – surengus apklausą gyventojai turėjo pasakyti savo nuomonę, ar nori, kad jų miestelis būtų pripažintas pasienio ruožo vietove. Nors ne vienas senbuvis dar pamena, kai išsiruošęs į mišką grybauti be paso turėdavo ilgai aiškintis su sieną tarp Lietuvos ir Latvijos saugančiais pasieniečiais, žmonės vienbalsiai balsavo „už“.
Per porą mėnesių 366 žeimeliečiai (42 proc. visų suaugusių gyventojų, nors apklausa būtų laikoma įvykusia ir sulaukusi 25 proc. gyventojų pritarimo) pasirašė pritariantys, kad vos už 8 kilometrų nuo sienos su Latvija įsikūręs jų miestelis taptų pasienio teritorija.
Apie apklausos rezultatus jau informuota Pakruojo rajono savivaldybės administracija. Pastaroji dėl Žeimelio įtraukimo į gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašą kreipsis į Vidaus reikalų ministeriją.
Būti pasienio gyventojais vietos žmonės panoro kovodami, kad Žeimelio krašto vaikai ir toliau turėtų galimybę gauti vidurinį išsilavinimą. Kai šis miestelis bus pripažintas pasienio vietove, bus galima kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl Žeimelio vidurinės mokyklos pertvarkymo į gimnaziją.
Vykdant švietimo reformą, Lietuvoje nuo 2015 metų nebeliks vidurinių mokyklų. Vienos jų taps progimnazijomis, kur moksleiviai mokysis 8 metus, kitos – pagrindinėmis mokyklomis, kur mokslai trunka 10 metų, o tik nedidelė dalis, dažniausiai kaimo vietovėse – ilgosiomis gimnazijomis (kur moksleiviai mokysis nuo 1 iki 12 klasės. - Red.).
Pagal įstatymus mokykla gali tapti gimnazija, jei joje suformuojama ne mažiau kaip po dvi vienuoliktokų ir dvyliktokų klases. Tik pasienio zonoje esančioms mokykloms užtenka sukomplektuoti po vieną vyresniąją klasę, kad galėtų tapti gimnazija.
Tokia ilgąja gimnazija ir norėtų tapti Žeimelio vidurinė, tačiau tik po vieną vienuoliktokų ir dvyliktokų klasę turinčiai mokyklai tapti gimnazija galima tikėtis tik turint pasienio zonos vietovės statusą.
Miestelio gyventojai portalo lrytas.lt žurnalistei tvirtino, kad jei vietos mokykloje jaunuoliai nebegalės įgyti vidurinio išsilavinimo, vieni bus priversti važinėti mokytis į už 30-40 kilometrų esančias mokymo įstaigas, o kiti, turintys mažesnę motyvaciją, greičiausiai ir visai į mokslus nusispjaus. „Tokie arba prasigers, arba, ieškodami darbo, į didmiesčius ar užsienį patrauks“, – gresiančio miestelio ištuštėjimo baiminasi vietos gyventojai.
Mokyklos autobusiukai – sausakimši
Šiuo metu Žeimelio vidurinėje mokykloje mokosi 294 moksleiviai. Kaip kaimo vietovėje – tai nemažai. Nors prieš porą dešimtmečių šioje mokykloje mokydavosi 350-400 vaikų. Priežastys tos pačios, kaip ir visoje Lietuvoje – jaunos šeimos, ieškodamos didesnio uždarbio, išvažinėjo į užsienį ar kitus Lietuvos kraštus, gimstamumas mažėja.
Pastaraisiais metais dėl per mažo moksleivių skaičiaus teko uždaryti du Žeimelio vidurinės mokyklos filialus Bardiškių ir Grikpėdžių kaimuose, o moksleiviai iš tų apylinkių rytais atvežami į Žeimelį.
Rytinės mokinių kelionės į pamokas – rimta problema. Kadangi Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymu moksleiviai mokykliniais autobusais į pamokas turi būti atvežami ne anksčiau nei valandą iki jų pradžios, ryte mokyklos vairuotojams tenka itin mikliai suktis, kad per vaikų atvežimui skirtą laiką visus juos spėtų atgabenti į Žeimelį. Tuo labiau, kad kai kurie kaimai, iš kurių turi būti paimami vaikai, yra už keliolikos kilometrų.
Du Žeimelio vidurinės mokyklos autobusiukai kas rytą po aplinkinius kaimus sukaria po 3 reisus, dar vienu maršrutu važiuodamas moksleivius paveža Žeimelio žemės ūkio mokyklos mikroautobusas. Tačiau stengiantis laiku į Žeimelį atvežti visus 150 moksleivius ir 8 darželinukus, mokyklos vairuotojams vaikus tenka vežti sausakimšuose autobusuose.
„Susigrūdam taip, kad vos durys užsidaro“, – apie jau įprastą kelionę į pamokas pasakojo keli lrytas.lt pakalbinti moksleiviai.
Tiesa, ne visi moksleiviai į pamokas keliauja sugrūsti kaip silkės į statinę. Mokykla turi bendrabutį, kuriame nuolat gyvena 17-18 moksleivių. Čia, ypač žiemą, apsigyvena vaikai iš atokesnių kaimų ar neturintys gerų sąlygų namuose.
Gelbėja darbas švietimo įstaigose
Žeimelio seniūnės Vitalijos Dobrovolskienės nestebina, kad net ir moksleivių vaikų neturintys žmonės mūru stojo už vidurinės mokyklos išsaugojimą. Pastarojoje ir Žeimelio žemės ūkio mokykloje bei vaikų darželyje dirba nemažai vietos gyventojų – ne tik pedagogų, tačiau ir aptarnaujančio personalo – pradedant virėjomis ir baigiant valytojomis ar sargais. „Juk jokios pramonės pas mus nėra“, – paaiškina seniūnė.
Darbo žmonėms dar duoda Žeimelyje įsikūrusi stipri žemės ūkio bendrovė, keli stambūs vietos ūkininkai. Tiesa, yra ir tokių žeimeliečių, kurie kasdien važinėja dirbti į Pakruojį (40 km), Pasvalį (36 km) arba Joniškį (30 km). Aišku, kad tokį kelią apsimokėtų važiuoti, žmonės ir daugiau uždirbti turi.
Vis dėlto didelė dalis Žeimelio gyventojų – bedarbiai, gaunantys socialines pašalpas. Ir Žeimelio vidurinėje mokykloje daugiau nei pusė moksleivių – iš socialiai remtinų šeimų. Tuo metu, kai didmiesčiuose moksleivių tėvai kartais klasės reikmėms lengva ranka atseikėja po kelis šimtus litų, Žeimelio mokytojai prisipažįsta neretai net po porą litų už pamokoms reikalingos medžiagos kopijavimą nesurenkantys – tiesiog moksleivių šeimos neturi pinigų.
Strimėlių į Latviją nebevažiuoja
Žeimelyje kalbinti žmonės pasakojo, kad didžioji emigracijos banga per jų miestelį nusirito prieš kelerius metus. „Tie, kas norėjo išvažiuoti, jau išvažiavo“, – pasakojo jie.
Kai kurie žeimeliečiai prisipažįsta sąmoningai likę gyventi šiame Žiemgalos krašte, nors ir galėję taip pat kelti sparnus.
„Kartais jauni žmonės nesuvokia, kad dabar technikos, kompiuterių amžius, todėl ir kaime gali gyventi visavertį gyvenimą, naudotis visomis naujovėmis. Provincijoje lėtesnis gyvenimo tempas, mažesnės kainos už būstą, komunalines paslaugas, o į kokį kultūrinį renginį kitame mieste nuvažiuoti visuomet gali, jei tik nori“, – sakė viena vietos pedagogė.
Papramogauti galima ir į Rygą, esančią vos už 80 kilometrų nuo Žeimelio, nuvažiuoti. O garsiųjų latviškų strimėlių pirkti pas „braliukus latvius“ žeimeliečiai specialiai nebevažiuoja – tiesiog jų ir vietos parduotuvėse galima nusipirkti. Už tai į Žeimelį latviai atvažiuoja pirkti vietos bitininkų medaus.
Kultūros namuose – tik giesmės
Ne vienas kalbintas žeimelietis su nostalgija prisiminė sovietinius laikus. Tuomet vietos kolūkis „Komunaras“ sulaukdavo išskirtinio Lietuvos valdžios dėmesio. Mat kolūkiui vadovavo Vytautas Songaila – tuomečio Sovietų Lietuvos ministro pirmininko ir Lietuvos komunistų partijos vadovo Rimgaudo Songailos brolis.
„Nuo šios giminystės mes tik laimėdavom“, – prisimena Žeimelio senbuviai. Manoma, kad ne be įtakingo partinio funkcionieriaus įsikišimo buvo pasirūpinta šiuo nuošaliu Žiemgalos kraštu. Taip aštuntajame dešimtmetyje Žeimelyje iškilo didžiuliai kultūros namai, buvo pastatyta kaimo ambulatorija, katilinė, 32 butų daugiabutis gyvenamasis namas, buvo pastatyta nemažai individualių namų.
„Buvo laikai, kai tuose kultūros namuose per mėnesį vykdavo po porą koncertų, kai penkių šimtų vietų salėje žmonės netilpdavo“, – prisiminė maždaug prieš tris dešimtmečius Žeimelyje virusį gyvenimą viena žeimelietė.
Tačiau pastaruoju metu didžiuliuose Žeimelio kultūros namuose ne linksmas dainas, bet laidotuvių giesmes galima išgirsti. Prieš keletą metų visą šį pastatą nupirko Ramūno Karbauskio vadovaujamas agrokoncernas, valdantis vietos žemės ūkio bendrovę „Žeimelis“.
Dalyje pastato įsikūrusi bendrovės kontora, didžioji pastato dalis stovi tuščia, o vienoje patalpoje žmonės gali šarvoti mirusius savo artimuosius.
Gelbėja Europos Sąjungos pinigai
Kaip kadaise Songailų broliški ryšiai gelbėjo Žeimelį, taip dabar vietos žmonės geruoju mini Europos Sąjungos (ES) pagalbą. Be jos, vien su Lietuvos valstybės skiriamomis lėšomis miesteliui būtų riesta.
Šiemet moksleiviai rinkosi į ką tik renovuotą Žeimelio vidurinę mokyklą – buvo pakeisti pastato langai, durys, perdengtas stogas. Rekonstrukcijai, kainavusiai beveik 455 tūkst. litų, didžiąją dalį lėšų skyrė ES struktūriniai fondai.
„Dabar nebereikia per lietų sporto salėje kibirų pristatyti ir langus nebebaisu atidaryti“, – lrytas.lt sakė Žeimelio vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja Eglė Saudargaitė. Septintus metus dirbanti pedagogė pasakojo, kaip anksčiau per kiaurą stogą į salę prilydavo taip, kad stovėdavo balos. Tuomet tekdavo dalį salės atsitverti suoliukais, kad sportuojantys vaikai ant šlapių grindų paslydę nesusižalotų. O didžiuliai išpuvę salės langai bet kada galėjo išvirsti.
Tiesa, lėšų buvo skirta tik pastato išorės remontui. Tačiau mokykla tikisi, kad vėliau galbūt pavyks gauti pinigų ir seniai remonto nemačiusioms klasėms remontuoti. Kol kas bene gražiausiai mokykloje įrengta bibliotekos skaitykla. Aišku, taip pat už ES remiamų projektų lėšas.
Aktyviai įvairius projektus kuriantis Žeimelio lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ taip pat sėkmingai naudojasi ES skirtomis lėšomis.
Kartu su darželiu iš Latvijos bendrą projektą "Priešmokyklinis ugdymas" pateikę žeimeliečiai sėkmingai renovavo dalį darželio, gavo tautinių rūbų vaikams ir suaugusiesiems, muzikos aparatūrą, sporto salės įrangą, organizuoja bendrus renginius su latviais ir net dvikalbes lavinimo knygeles vaikams išleido.
Projekto lėšomis „Ąžuoliuko“ kieme buvo pastatyta daili medinė žaidimų aikštelė, o vietoj darželyje įrengto, tačiau jau seniai neveikiančio baseino projekto lėšomis darželinukams buvo įrengta nauja sporto salė.
Kadangi 1990 metais pastatytas darželis buvo skirtas 120 vaikų, o dabar jį lanko perpus mažiau vaikų, dalis pastato liko nenaudojama. Tiesa, netrukus padėtis keisis.
Taip pat ES lėšomis bus įgyvendintas projektas „Daugiafunkcinių centrų steigimas Žeimelyje ir Stačiūnų kaime“. Per beveik 202 tūkst. eurų kainuosiantį projektą, kuriam tik 15 proc. lėšų turės skirti Pakruojo rajono savivaldybė, bus kapitaliai suremontuota nenaudojama darželio pastato dalis ir joje įsikurs miestelio kultūros namai bei biblioteka.
Katilinę nušvilpė valdžia
Įvairių ES projektų pagalba džiaugiasi ir Žeimelio žemės ūkio mokyklos direktorius Antanas Indriulis.
„Jei ne europiniai pinigai, gyventume sunkiai“, – prisipažino su lrytas.lt kalbėdamas mokyklos vadovas. Būtent per įvairius ES projektus visoje mokykloje, bendrabutyje, dirbtuvėse pakeisti langai, durys, stogai. Atnaujinta dalis moksleivių mokymo bazės, dabar dar tikimasi modernizuoti automobilių remontininkų ir suvirintojų mokymo dirbtuves.
Tiesa, A. Indriulis labai apgailestauja, kad neliko lėšų mokyklos šildymo sistemai pertvarkyti. Neseniai Žeimelio žemės ūkio mokyklos vadovas gavo pranešimą, kad tarp Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis nuspręstų finansuoti projektų jų pateiktasis nepateko. „Valdžia mums katilinę „nušvilpė“, už tuos pinigus juk nusprendė sraigtasparnius pirkti, o ne pastatus renovuoti“, – nusivylimo politikų sprendimais neslepia mokyklos direktorius.
Jo teigimu, pertvarkius katilinę ir mokyklos pastatų šildymui naudojant biokurą, gerokai sumažėtų išlaidos. O dabar 8 tūkst. kv. metrų patalpų šildymas per šaltąjį metų laikotarpį kainuoja apie 200 tūkst. litų, nes dujų kainos auga kaip ant mielių.
A. Indriulis pamena, kaip prieš dešimtmetį už šildymą per žiemą mokėdavo apie 50 tūkst. litų.
