Kaip devynmetis ten atsirado? Pasidomėję šiuo keistu įvykiu aptikome nekasdienę istoriją apie vaiko svajonę ir atkaklumą. Istoriją su laiminga pabaiga.
Nukeliavo ne į tą pusę
Tuo metu, kai suaugusieji blaškėsi ieškodami pradingėlio, šis net neįtardamas, kad kažkas gali dėl jo jaudintis, jau lipo į vieną iš daugybės Vilniaus troleibusų. Jis tik vėliau supras, kad važiuoja visai į priešingą pusę, ne į traukinių stotį, kurią taip trokšta pasiekti. Ko ten prireikė berniukui? Pasirodo, didžiausia jo gyvenimo svajonė – bent sykį pasivažinėti dviaukščiu raudonu traukiniu.
Pro troleibuso langą bėglys pagaliau pastebėjo: stotis – į kitą pusę. Teko išlipti iš troleibuso, pereiti gatvę ir sėsti į kitą. „Pavargau, nusiminiau, kai supratau, kad ne ten mane veža“, - vėliau auklėtojai sakys keliauninkas. Jo negalia – silpni kojų raumenys. Berniukui sunku be pagalbos lipti laiptais. Mokykloje jis turi asmeninę padėjėją, kuri nuolat jam pagelbsti.
Atkakliai - iki pat tikslo
Po ilgų klaidžiojimų pagaliau pasiekęs didelę ir kupiną skubančių praeivių Vilniaus geležinkelio stotį berniukas tarsi įgavo naujų jėgų. Kaip vėliau prisiminė, net nepajuto, kaip užsiropštė statokais laiptais, įėjo į erdvią laukiamąją salę.
Pažiūrėjęs į traukinių tvarkaraštį, jis nužingsniavo iki kelio, kuriame sustoja traukinio į Kauną: kažkur buvo girdėjęs, kad būtent į Laikinąją sostinę važiuoja dviaukščiai traukiniai. „Kai klausėme jo, ar nebuvo sunku užlipti stoties laiptais, įlipti į traukinį, jis atsakė: o kas čia sunkaus?“ - portalui lrytas.lt sakė auklėtoja.
Bet štai nesėkmė. Tą valandą, kai keliautojas pagaliau pasiekė stotį, dviaukštis traukinys į Kauną nevažiuoja. Vietoj jo - paprastas "elektrinis" ekspresas. Tačiau net ir tai nesustabdė Jonuko. Atkeliavau iki čia, tai keliausiu toliau. Vis tiek turiu pamatyti raudoną dviaukštį traukinį", - taip sau pasakęs sėdo į vagoną ir patraukė į Laikinąją sostinę. maždaug tuo metu jau buvo platinami pranešimai apie mįslingai dingusį vaiką, kuriam sunku vaikščioti be pagalbos.
Kada pildosi svajonės
Keliaudamas Jonukas nebuvo išsigandęs, elgėsi ramiai, kryptingai. „Kaip man sakė, tik vieną kartą traukinyje pagalvojo, kad gali nutikti kažkas blogo, ar kad galbūt artimieji jaudinsis dėl jo. Svarstė, galbūt reikėtų paskambinti, nuraminti, bet neprisiminė nė vieno telefono numerio, kuriuo galėtų pranešti apie save“, - pasakojo viena iš vaiko ugdytojų.
Berniuko svajonė – pasivažinėti dviaukščiu traukiniu – tą dieną neišsipildė. Gavę informacijos, kur jis galėtų važiuoti, pareigūnai ji surado besisukinėjantį Kauno geležinkelio stotyje. Tiesa, akies krašteliu jis spėjo pamatyti tą stebuklingą traukinį, o vežamas namo papasakojo policininkams, kodėl atsidūrė kitame mieste. Darželio-mokyklos auklėtojos, supratusios, kodėl Jonukas taip paslaptingai dingo, nebarė vaiko.
„Paaiškinome, kas blogo galėjo nutikti jam keliaujant vienam ir paprašėme, kad visada sakytų, ką nori nuveikti. Juk galime padaryti tai kartu!“ - vaiką auklėjo direktorė.
Po daug nervų kainavusios dingimo istorijos praėjus kelioms dienoms, visas būrys vaikų su auklėtojomis patraukė į ekskursiją – kelionę dviaukščiu traukiniu iš Vilniaus į Kauną ir atgal.
„Jis buvo šios mūsų kelionės didvyris: viską jau žinojo, buvo matęs, negailėjo patarimų. Jis viskuo domisi, su užsidegimu skaito enciklopedijas, daug žino apie kitas šalis“, - pasakojo vaiko auklėtoja. Pedagogė stebėjosi devynmečio imlumu, atkaklumu. Ir, žinom, džiaugėsi laiminga istorijos pabaiga.
„Tikimės, kad tai daugiau nepasikartos“, - pokalbį baigė ugdymo įstaigos vadovė.
Portalas lrytas.lt dėkoja darželio-mokyklos vadovei už pasitikėjimą ir suteiktą informaciją bei linki Jonukui visokeriopos sėkmės.
