Kriminalinės žvalgybos įstatymas turėtų pakeisti dabar galiojantį Operatyvinės veiklos įstatymą. Naujojo teisės akto autoriai tvirtina, kad operatyvinės veiklos teisinis reglamentavimas nebuvo pakankamas, negarantavo žmogaus teisių ir laisvių apsaugos.
Tačiau įstatymo priešininkams ypač daug abejonių kelia nuostata, kad kriminalinė žvalgyba žmogų tris paras galės sekti be jokios teismo sankcijos.
Įžvelgia didelių grėsmių
Labiausiai įstatymo priėmimui prieštaravęs Žmogaus teisių komiteto narys Valerijus Simulikas tvirtino, kad jis atveria kelią neribotam ir nekontroliuojamam žmonių persekiojimui.
Labiausiai politikui užkliuvo tai, kad pareigūnai įtarimų sukėlusį asmenį galės sekti turėdami operatyvinės informacijos, o leidimą tam išduos ne teismas, o žvalgybinę veiklą vykdančio pareigūno viršininkas.
V. Simulikas antradienį „Lietuvos rytui” tvirtino, kad jo abejonių neišsklaidė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: „Kai klausėme, kokia tikimybė, kad operatyvinis darbuotojas ir jo viršininkas objektyviau nei teisėjas įvertins padėtį dėl konkretaus asmens sekimo, išgirdome priekaištų teismams ir teisėjams.
Bet, manau, tokiu atveju reikia tobulinti teismų darbą, bet nesuteikti neribotų galių operatyvininkams.”
Apie įtarimų keliančius asmenis informacija buvo renkama ir iki šiol, bet nesankcionuotu būdu gauti duomenys negalėjo būti naudojami nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme.
Dabar tokia medžiaga guls ant teisėjo stalo kaip teisėta, ir nepatogūs žmonės kaip sovietmečiu bus sutvarkomi taip, kaip kam nors reikės.”
Saugiklių – pakankamai
Įstatymo projektą pateikęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras pripažino, kad dokumentas gal ir nėra visiškai tobulas, tačiau atmetė priekaištus dėl galimo visuotinio ir nekontroliuojamo žmonių sekimo ar pareigūnų galimo piktnaudžiavimo.
Konservatorius aiškino, kad į naująjį įstatymą sudėta daugybė saugiklių ir kontrolės mechanizmų: „Ne tik sustiprinama parlamentinė kontrolė, bet ir užkraunama papildoma našta ant prokurorų pečių.
Jiems suteikiami papildomi įrankiai tikrinti žvalgybos šaltinių ir jų suteiktos informacijos patikimumą.
Jei kiltų abejonių dėl informacijos patikimumo, generalinis prokuroras turės tam tikrų galimybių aiškintis, ar tikrai toks šaltinis buvo, ar jis tokią informaciją pateikė ir ar ji patikrinta.”
Vardija daug privalumų
Įstatymo autoriai taip pat pabrėžė, kad telefonu, kitomis elektroninėmis priemonėmis atliekamas sekimas ir toliau bus įmanomas tik gavus teismo sankciją.
Teisės akto aiškinamajame rašte tvirtinama, kad priimtame įstatyme įtvirtinta ir žmogaus teisių bei laisvių apsauga.
Pavyzdžiui, nustačius, kad kriminalinės žvalgybos gauta informacija nepasitvirtino, jos rinkimas turės būti nedelsiant sustabdomas, o surinktos žinios sunaikinamos.
