Kaip taip atsitiko, kad nematei visų tų didvyriškų žygių ir darbų, kurie išgelbėjo Lietuvą, suteikė jai jėgų, nepaisant priešų pastangų viską suniokoti? Kokiam aklam reikia būti, kad nematytum konservatoriškų žygdarbių?
Aišku, ironizuoju. Girtis nebūtais dalykais , ar bent kokį išstenėtą mažmožį iškelti iki dieviško lygmens - dešinieji įpratę nuo seno. Dar nuo patriarcho bandymų užimti prezidento kėdę. Ir dar nuo tų laikų , atrodo, išryškėjo išskirtinis Lietuvos žmonių bruožas - užmaršumas ir tiesiog išskirtinis pomėgis kentėti.
Per šiuos kelis dešimtmečius, o ypač per pastaruosius kelis metus, Lietuvos žmonės matė tiek visokiausių valdžios akibrokštų, bet visuomet išlikdavo ramūs ir nuolankūs, gal tik paburbėdavo kada prie alaus bokalo draugų kompanijoje.
Paburbėdavo - ir atėjus rinkimams - vėl balsuodavo už tuos pačius valdžiažmogius, lyg daiktas iš „Š“ raidės , nepaskandinamai cirkuliuojančius iš kairės į dešinę ( pagal aplinkybes).
„Na, pažįstamas žmogus, turbūt gudrus, jei neskęsta tiek metų“, - argumentuoja rinkėjas balsuodamas. Kokioje nors Italijoje, Graikijoje ar Prancūzijoje tokie valdžios žygiai, kokie vykdomi pastaraisiais metais, jau seniai būtų palydėti protestų bangos, nusiaubtais priemiesčiais ir masiniais streikais.
Bet tik ne Lietuvoje. Čia žmonių atmintis nuoskaudoms kažkaip stebuklingai pradingsta artėjant rinkimams. Gal užliūliuota begėdiškai demagoginiais ir pagyrūniškais valdančiųjų postringavimais, o gal tiesiog iš beviltiškumo, matant tą nesikeičiančio „Š sindromo“ persekiojamą Lietuvos valdžios gyvavimą.
Tada pensininkai ima ir pamiršta, kaip begėdiškai ir ciniškai su jų likimais žaidė konservatoriai 2009 metais. Taip ima ir pamiršta mokytojai, kaip arogantiškai ir nepagarbiai su jais buvo elgiamasi prieš kelis metus.
Ima ir pamiršta tėvai priežastis, kodėl jų vaikai, nerasdami darbo tėvynėje, masiškai vyksta į svečias šalis ir dirbti ir mokytis. Pamirštamas ir klastingas naktinis mokesčių perversmas.
Nepamenama ir korupcijos šešėlio persekiojamų vyriausybės pastarųjų metų atominių, dujų ir PVM žaidimų.
Pasimiršta ir valdininkų kelionės į šiltus kraštus ir ministru siūlymai „į snukį“.
Jau beveik baigia pasimiršti ir ciniški planai pirkti sraigtasparnius už lėšas skirtas namų renovavimui. Ir dar daugybė šokiruojančių dalykų po truputėli apsikloja „užmaršties“ dulkėmis.Vis tik, nors tradiciškai, artėjant rinkimams silpsta žmonių atmintis, šį kartą - prisidirbta tiek daug ir taip negrabiai, kad jokie liūliavimai a la patriarchas, A. Kubilius, I. Degutienė ir co jau nesugebės užmigdyti Lietuvos žmonių.
Visu garsu skamba TSKD verksmingos reklamos ir panegirikos kur tik įmanoma. Tik ar tie verksmai apie „tęsiamus darbus“ užliūliuos ir šį kartą? Atrodo, šį rudenį lopšinių triukai neišdegs.
