Šimtai daugiabučių rajonuose kadaise įrengtų sporto ir žaidimų aikštelių seniai virtusios nykiomis niekieno plynėmis.
Šiemet žengti pirmieji žingsniai, kad šios erdvės įgytų šeimininką.
Savivaldybė pradėjo procedūras, kuriomis siekia šias erdves perimti ir įregistruoti jas Nekilnojamojo turto registre.
Įregistruotos penkios erdvės
Iš 132 įvairiose seniūnijose esančių aikštelių 85-iose jau atlikti kadastriniai matavimai ir parengtos kadastro duomenų bylos.
Pirmosios 5 aikštelės jau įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, visos jos – Dainavos seniūnijoje.
Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis teigė, jog taip norima užtikrinti, kad aikštelės būtų skirtos tik visuomeniniams tikslams ir šių teritorijų niekas negalėtų užvaldyti.
Lėšų dar teks paieškoti
Dainavos seniūnijos vyriausiasis specialistas ūkio reikalams Stasys Zurza pasakojo, kad iš keliolikos seniūnijoje esančių aikštelių registruoti atrinktos 5 didesnės, kad jomis galėtų naudotis artimiausių kvartalų gyventojai. Visų būklė – itin prasta: danga ištrupėjusi, vienur kitur užsilikęs aplūžęs krepšinio stovas ir lankas.
S. Zurzos manymu, savivaldybės perimtas aikšteles bus lengviau sutvarkyti: galbūt atsiras lėšų miesto biudžete. Taip pat tikimasi, kad nenutrūks vietos bendruomenių taryboms skiriamas finansavimas, iš kurio vien šiemet keturiose Dainavos seniūnaitijose bus atnaujinti vaikų žaidimų įrenginiai.
Vietų jaunimui žaisti ar sportuoti seniūnijoje ir šiaip gausėja: radus rėmėjų, atnaujinta krepšinio aikštelė Draugystės parke. Tačiau nauja sporto ar žaidimų įranga pirmiausia numatyta tose teritorijose tarp daugiabučių, prie kurių priežiūros aktyviai prisideda patys aplinkinių namų gyventojai.
Ragins prisidėti gyventojus
Atnaujinamos viešosios erdvės turėtų ne tik suburti gyventojus turiningesniam laisvalaikiui, bet ir paskatinti juos tausoti naujai sukurtą turtą.
Įregistravus pirmąsias penkias, vyksta kitų miesto rajonuose esančių aikštelių bešeimininkio turto tvarkymo procedūros.
Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Albino Grabnicko įsitikinimu, lėšų perimtoms aikštelėms tvarkyti teks ieškoti pirmiausia seniūnijoms, o kas konkrečiose erdvėse bus įrengta, lems gyventojų poreikiai.
„Kas bus tose aikštelėse, turėtų spręsti tuo suinteresuota bendruomenė. Užsienio miestuose tokiose erdvėse taip pat kažkokių įmantrybių nėra. Sukuriama natūrali, jauki aplinka, kurioje žmonės galėtų saugiai judėti ir sportuoti – treniruokliai, sutvarkyta veja.
Būtų geriausia, jei pas mus patys žmonės iš dalies prisidėtų kuriant tą turtą – tada labiau jį ir tausotų. Juk apsaugos prie kiekvieno įrenginio nepastatysi“, – svarstė vedėjas.
Pasigenda aiškios strategijos
Aikštelių registracija Nekilnojamojo turto registre – tai pirmoji užkarda, kad šios erdvės nebūtų nusavintos kokioms nors daugiabučio statyboms. Tačiau savivaldybės tarybos Miesto ūkio komiteto narį Rytį Šatkauską stebina itin lėtai vykstančios perėmimo procedūros.
„Sporto aikštelės turi likti bendruomenės poreikiams. Tačiau jei savivaldybė perima jas be aiškios strategijos – o panašu, kad šiuo atveju strategijos nėra, – reikėtų būti budriems, kad nė viena iš šių erdvių neatitektų kokiems kitiems poreikiams“, – teigė politikas.
Svarstant finansavimo klausimus savivaldybė esą turėtų glaudžiau bendradarbiauti su bendruomenėmis. Joms netgi būtų galima, iš dalies finansavus, patikėti įsirengti aikšteles.
„Jei pati savivaldybė rengs konkursą, be pusės milijono vienai aikštelei nebus apsieita, ir mes niekada neužteksime pinigų, juolab kad jų savivaldybė dažniausiai ir neturi. Jei bendruomenė remontuotų iš dalies savo lėšomis, padarytų 2 – 3 kartus pigiau“, – mano tarybos narys.
