Mokėsi nenujausdama
„Kai buvau ketverių, močiutė mane vesdavosi širdažolių rinkti, kai buvau šešerių, jų prireikus jau mane vieną siųsdavo į pievą. Net neįtariau, kad taip prasidėjo mano mokslai. Paskui, kai rimtai susidomėjau vaistažolėmis, buvo ir painiavos. Ieškojau baltai žydinčių širdažolių, tokių, kokias prisiminiau iš vaikystės, bet negalėjau rasti. Kiti tik pečiais traukydavo, esą jos žydi rausvai. Nerimavau, kad galėjau kažką supainioti ar užmiršti, kol neseniai neperskaičiau, kad kažkoks fotografas aptiko visą plotą baltai žydinčių širdažolių“, – juokiasi Ona Žulė.
Viską, ką ji žino apie žoleles, yra sužinojusi iš patirties, o gal ir su motinos pienu gavusi, mat žolininkai tiki, kad būtent tokia informacija yra pati tikriausia. Nors ji augo medikų šeimoje, žolelės visuomet būdavo po ranka.
„Tuomet buvo tokie laikai, kad medikai negalėjo savo pacientams siūlyti kitokių nei oficialiosios medicinos priemonių. Mama buvo felčerė–akušerė, tėtis ir sesuo – gydytojai. Tad vaistai mūsų šeimoje buvo gerbiami, bet kai tekdavo gydytis, mama labai atsargiai primindavo ir apie žoleles. Močiutė, kuri sulaukė 95 metų amžiaus, dažniausiai tik jomis ir gydėsi“, – prisimena Ona.
Ji pati baigė agronomijos mokslus ir augino gėles. Ne bet kokias, išskirtines, mat jų sėklų atsiųsdavo Kanadoje gyvenantys giminaičiai. Tad buvo metas, kai vasarinių gėlių pasižiūrėti atvažiuodavo kolegos iš Kauno botanikos sodo, kuriame ji keliolika metų dirbo. Su nostalgija ji prisimena sodo darbuotojų rengtas ekspedicijas į laukus, kuriose dalyvaudavo įdomiausių žmonių, tarp jų ir E. Šimkūnaitė.
Vėliau perėjo darbuotis į Bitininkų draugiją ir labai gerai susipažino su visais bitelių produktais. Tad dabar prireikus stiprinti imunitetą ar pritrūkus mikroelementų iškart prisimena žiedadulkes.
„Žmogaus anatomiją išmokau kažkaip natūraliai, apie augalus irgi išmaniau, bet rimčiau jais susidomėjau, kai gyvenimas privertė. Vienam mano sūneliui diagnozavo nervų ligą, kurios medicina išgydyti negalėjo, daktarai pasiūlė susitaikyti su tuo, kad vaiko visas kūnelis tarsi persuktas. Mes su mama pradėjome maudyti pušų pumpurų vonelėse.
Pakako 10 seansų ir baisios ligos tiesiog neliko. Kitam sūneliui 9 mėnesių amžiaus teko išoperuoti išvaržą. Aš intuityviai jį girdžiau kaulažolių arbata ir gydytojai paskui stebėjosi, kaip greitai ir gerai sugijo žaizda“, – prisimena kelių dešimtmečių senumo istorijas moteris. Būtent tuomet ji patikėjo žolelėmis taip, kad pradėjo jomis gydyti savo vaikus nuo visų vaikiškų negandų.
Kosulys kosuliui nelygu
„Mano vaikų kosulys baigdavosi tik nuo dirvinių našlaičių ir rugiagėlių. Arbatas virdavau ir dabar tebeverdu tik vieną kartą tas pačias. Imu tokį žolelių kiekį ir maišau tokiomis proporcijomis, kokiomis man tą kartą norisi. Manau, kad be įžvalgos žolelėmis gydyti negali. Mat nustatyti tikslius kiekius, kai žolelės augo nevienodomis sąlygomis, ir dar verdant arbatą kitiems žmonėms, kurie visi skirtingi, tiesiog neįmanoma. Esu įsitikinusi, kad arbatą geriausiai išsiverda tas žmogus, kuriam jos reikia – jis pajus, kiek žolelių dėti“, – sako O. Žulė.
Jos manymu, dažniausiai nurodomas kiekis – šaukštelis stiklinei vandens – yra labai apytikslis ir sunkiai išmatuojamas, juk ne visuomet tos žolelės yra sutrintos, dažnai imama stiebeliais, žiedynais, tad nereikia bijoti to netikslumo.
„Aš visiems sakau, kad koncentraciją reikia daryti tokią, kad būtų malonu gerti. Nėra neskanių vaistažolių arbatų, yra tik per stiprios arba per mažai medaus. Tuomet reikia tiesiog atsiskiesti vandeniu. Jeigu žmogui kas patarė gerti kokias nors vaistažoles, o jį nuo jų tiesiog purto, geriau jau negerti ir pasitarti. Žmogaus organizmas dažniausiai jaučia, kas jam tinka, o kas ne. Kita vertus, kai kažko ypatingai, tiesiog nesveikai norisi, taip pat reikėtų pasidomėti, kodėl“, – pataria Ona.
Ji sako, kad žolelių arbatų nereikėtų gerti nuolat, o po trijų savaičių būtinai padaryti pertrauką arba vartoti kitas. Mat organizmas iš pradžių pasiima tai, ko reikia, o paskui jau reaguoja kaip į perteklių, kurį tiesiog pašalina, tad visai be reikalo apkrauname jį papildomu darbu.
„Tai geruoju atveju, o bloguoju organizme gali kažkas imti vystytis ar augti. Man iš pradžių ką nors gydantis reikėdavo žoleles gerti tris savaites, o dabar pakanka 10 dienų. Organizmas tikriausiai tapo jautresnis“, – svarsto žolininkė.
Jos teigimu, pats didžiausias lobis yra mūsų pačių surinktos vaistažolės, mat į jų pasirinkimą ir procesą neįsimaišo svetima energetika ir kitos rankos, tad poveikis būna pats tiksliausias.
Įprotis žoliauti savo reikmėms yra labai geras ir naudingas, o populiarios ir visų pažįstamos žolelės dažniausiai tinka ir profilaktiškai. Tačiau jei žolelių arbatos nesinori, tai gali reikšti, kad jos ir nereikia, organizmui tų medžiagų netrūksta. Čia su sąlyga, kad žmogus jaučiasi gerai ir gali pasikliauti savo nuojauta. Kai savijauta bloga, pusiausvyra sutrikdyta, blogiau veikia ir intuicija. Tuomet geriau pasitarti su patyrusiu žolininku, o ne eksperimentuoti geriant viską iš eilės.
Rudeniškos bėdos
„Man regis, kad įžvalga yra ne mažiau svarbi nei žinios. Nors ir jas kaupiu nuolat – ieškau naujausios literatūros, tyrimų duomenų. Pavyzdžiui, pernai man pačiai norėjosi ir kitiems siūlydavau gerti bruknių lapų arbatos: ji veiksminga nuo gripo, o kol jo nėra, stiprina atsparumą ir turi antimikrobinį poveikį. Šiemet siūlyčiau raudonųjų dobilų žiedų, rugiagėlių ir viržių. Gerai būtų ir ramunėlės, tačiau ne visi gali jas gerti dėl kvapo“, – sako O. Žulė.
Dobilai turi tiesiog stebuklingų galių – stiprina ir gerina kraują, mažina cholesterolio kiekį, valo kraujagysles ir skaido vėžines ląsteles. Jie taip pat didina lytinį pajėgumą tiek vyrams, tiek moterims. Rugiagėlės sukaupusios didelę dvasinę galią – išveja vidinius demonus, kurie trukdo džiaugtis gyvenimu ir sukelia niūrias nuotaikas. Jos padeda prasivalyti ir dezinfekuoja šlapimtakius.
„Dar rugiagėlės padeda gydyti šlapimo nelaikymą, o viena moteris tikino jomis išsigydžiusi nuo tuberkuliozės. Šį rudenį dar galima pasirinkti viržių, tinkančių nuo migreninių galvos skausmų, dezinfekuojančių šlapimtakius, mažinančių podagros skausmus. Aš pati viržius su pankolių sėklomis geriu vakarais, puikiai nuramina prieš miegą“, – šypteli moteris.
Jeigu slogūs orai ims veikti blogai, nuotaiką galima pagerinti kartkartėmis išgeriant jonažolių arbatos. Moterims tuo tikslu ypač tinka rozmarinai, bet galima rinktis ir juozažoles ar net pipirmėtes. Beveik kiekvienam atvejui yra keletas tinkamų žolelių, jei neturime vienos, galime vartoti kitą, svarbu ką nors apskritai vartoti, kol liga neįsisenėjo ir nereikia drastiškesnių priemonių.
Visas žoleles, kurias ji dabar siūlo kitiems, per daugelį metų išmėgino pati. Įdomi ir jos patirtis lankantis pas gimines Kanadoje. Ten gydymas augalais yra labai populiarus, tik jie parduodami supakuoti į kapsules.
„Aš žinau, koks augalas nuo ko padeda, pasišneku apie tai su giminaičiais, o jie iš vaistinės parneša to augalo kapsulių su rekomendacijomis“, – juokiasi iš savotiško žaidimo Ona. Giminaičių paskatinta ji ir pradėjo gaminti žolelių mišinius bei jais prekiauti.
Organizmo valymas
Rudenį nereikia daryti jokių valymo procedūrų, nes organizmas pagal gamtos ritmą nusiteikęs atvirkštiniam procesui – kaupimui. Todėl reikia rūpintis imunitetu ir peršalimo ligų profilaktika. Taip pat įvertinti, kad mažiau judame ir todėl sunkiau virškiname bei šaliname. Jei reikia, galima paieškoti tai lengvinančių žolelių – šlamučių, medetkų. Visos geltonai žydinčios žolelės gerai veikia kepenis – bene sudėtingiausią žmogaus organizmo laboratoriją.
„Šlamučiai liepia tulžiai dirbti, gerai ir kasai, tirpina akmenis. Man pačiai teko patirti, ką reiškia smėliukas tulžies pūslėje. Echoskopuojant aptiko jo daug ir pasiūlė operuotis. Aš pagalvojau, kad blogiausiu atveju taip ir padarysiu, bet reikia išmėginti ir valymosi procedūras. Susiradau knygose populiarų receptą, kaip valytis su alyvuogių aliejumi, karčiąja druska ir greipfrutų sultimis. Septynis kartus, su mėnesio pertraukomis, tai dariau ir mačiau, kas ėjo iš organizmo. Po 4 karto išėjo ir smėliukas iš tulžies pūslės, nors laikoma, kad tai neįmanoma. Echoskopija parodė, kad jo neliko, o gydytojai šiek tiek baisėjosi mano rizikavimu. Didesnis akmuo gali ir užstrigti“, – dalijasi savigydos prisiminimais Ona.
Prieš eksperimentuodama ji ilgai domisi, renka informaciją, įvertina visus pavojus ir tik tuomet apsisprendžia.
„Po tokio organizmo išsivalymo praėjo sąnarių skausmai, pamiršau ir nuovargį“, – patenkinta šypsosi moteris.
Organizmą valančias arbatas reikėtų gerti pavasarį, kai prasideda aktyvusis periodas, tuomet ir svorio numesti yra lengviau.
„Pavasariui ypač tinka kukurūzų liemenėlių su purkomis arbata, ji valo kepenis ir šlapimtakius, galima jos duoti ir alergiškiems vaikams. Valantis tiktų ir kiaulpienės bei asiūkliai“, – pataria žolininkė.
Dar gera priemonė, kuriai net žolelių nereikia, yra šiltas vanduo. Atsikėlus reikėtų per tris kartus išgerti 0,5 litro malonaus šiltumo vandens. Praėjus 45 minutėms, jau galima pusryčiauti. Toks praskalavimas po nakties teigiamai veikia daugelį žmonių. Galima išmėginti tos procedūros poveikį savaitgalį, kai nereikia skubėti, o ir laiko pusryčiams gaminti bus daugiau.
Ona Žulė juokiasi paklausta apie rytinę sveikos gyvensenos nuodėmę – kavos puodelį. Sako su malonumu jį išgerianti ir nematanti tame blogo, viskas, kas daroma su saiku ir į save įsiklausant, yra gerai. Štai šiltą vandenį rytais ji gėrė kelis mėnesius ir jai tai patiko, o paskui staiga tokio poreikio nebeliko. Tad ir nevertė savęs to daryti.
Mokėti išgirsti savo poreikius taip pat labai svarbu.
