Apie 10 val. šalia Įgulos bažnyčios susibūrę Kauno mokiniai Laisvės alėja patraukė prie miesto savivaldybės. Prie jos protestuotojai skandavo „Steponavičiau, mąstyk!”, „Naujai studijų reformai – ne“, „Nežlugdyk mūsų ateities“, „Mes ne robotukai“, Mes irgi žmonės“.
Meras siūlė balsuoti už konservatorius
Netrukus į protestuojančius moksleivius kreipėsi Kauno meras Andrius Kupčinskas. Tačiau nieko reikšmingo jaunuoliams miesto vadovas nepažadėjo – tik paagitavo savo tėvams paaiškinti, kad Seimo rinkimuose reikia balsuoti už konservatorių partiją. Esą tik taip gali būti paskiras kitas švietimo ministras.
Vėliau protestuotojų eisena patraukė į K. Donelaičio gatvę. Žygiuojantys mokiniai stabdė eismą. Eidami pro pagrindines miesto gimnazijas ir mokyklas, savo bendraamžius mokiniai ragino nelikti abejingais ir jungtis prie jų. Dalyvių teigimu, poros šimtų žmonių būrys netrukus virto beveik tūkstančio žygiuotojų minia. Mitinge daugiausiai dalyvavo vienuoliktos ir dvyliktos klasės moksleiviai.
„Savo ateitį visada siejau su Lietuva. Tačiau tai, ką dabar sugalvojo ir siūlo įgyvendinti ministras Steponavičius, man ir daugeliui mano bendraamžių kelia didelių abejonių. Esame pasimetę ir nebežinome, ar baigę mokyklą beliksime Lietuvoje. Šis protestas tebūnie ženklas švietimo ministrui. Lietuvos moksleiviai nėra ir nebus avinėlių banda, su kuria galima elgtis taip, kaip tik užsigeidžia antivalstybišką emigracijos politiką vykdantys ministrai“, - protesto motyvus aiškino kaunietė moksleivė Justina.
Ministras siūlė nebent atidėti
Pagal dabartinius švietimo ministro G. Steponavičiaus planus, 2014 metais stojant į universitetus ir kolegijas konkursinis balas bus formuojamas iš keturių mokomųjų dalykų valstybinių brandos egzaminų arba metinių įvertinimų. Šiuo metu norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą – tris.
Dar viena po dviejų metų įvedama naujovė ta, kad norint įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje reikės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį. Norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete turės mokėti užsienio – anglų, vokiečių ar prancūzų – kalbą B2 lygiu, stojant į kolegiją – B1 lygiu. Šį lygį bus galima nustatyti laikant valstybinį egzaminą, kalbos mokėjimą bus galima pagrįsti ir pateikiant tarptautinius užsienio kalbų žinojimo įvertinimus.
Ketvirtadienį G. Steponavičius pasiūlė naują stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką įvesti metais vėliau – nuo 2015-ųjų.
Rektoriai – prieš atidėliojimus
Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) penktadienį vykusiame posėdyje nusprendė, kad jokių atidėliojimų nebus. Esą, dabartinė stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka buvo ydinga ir užprogramavo tiksliųjų bei gamtos mokslų nunykimą vyresnėse klasėse.
Pasak rektorių, dabartinė sistema neskatina moksleivių siekti platesnio žinojimo, vienuoliktoje klasėje pasirenkama siaura specializacija užkerta kelią tolesniems pasirinkimams ir galimybėms. Tokių priekaištų, esą, ne kartą teko girdėti ir iš darbdavių.
Rektorių konferencija teigia, kad naujoji priėmimo tvarka nepaneigia ankstesnių moksleivių pasirinkimų, tik praplečia jų galimybes rinktis iš platesnio dalykų sąrašo. Pasak jų, šiuolaikiniam studentui labai svarbu mokėti užsienio kalbą pakankamu lygiu, kad galėtų tinkamai įsitraukti į mokymo procesą, naudotis platesniais šaltiniais, klausytis užsienio dėstytojų paskaitų bei dalyvauti studijų mainų programose.
„Jeigu vaikas išlaikys papildomą valstybinį egzaminą, jam atsiras didesnė laisvė pasirinkti“, - sako KTU rektorius profesorius Petras Baršauskas.
„Jeigu į socialinius mokslus linkęs žmogus dar papildomai išlaikys ir matematikos egzaminą, nuo to bus tik geriau. Jis mokės kritiškai mąstyti, o tai padės ateityje“, - tikina jis.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius profesorius Alfonsas Daniūnas mano, kad moksleivių ir kai kurių pedagogų pasipriešinimas naujajai tvarkai visiškai nepagrįstas. „Jeigu moksleivis mokosi visus 12 metų, tai egzaminas jam neturėtų būti įvykis, kuris sugriautų visą gyvenimą“, - pasakoja A.Daniūnas.
Kiekvienas supranta, kad kalbų mokytis reikia ne vienerius metus, tai – ilgalaikis procesas. Pasak A. Daniūno, jeigu žmogus mokėsi kalbos, tai egzaminas jam neturėtų sukelti streso. Jo nuomone, ateityje ir matematikos egzaminas turėtų būti privalomas visiems.
