Kultūros veikėjai taip pat prašo šio įstatymo nepasirašyti ir
grąžinti jį Seimui iš naujo svarstyti ir tobulinti taip, kad „būtų
atsižvelgta į kūrybinių sąjungų pastabas, jog formuojant Lietuvos
kultūros tarybą būtų užtikrintas skirtingų Lietuvos regionų ir
skirtingų kultūros sričių kompetentingas atstovavimas, kiek įmanoma
išvengta galimo subjektyvumo bei tendencingumo“, - rašoma
kreipimesi į prezidentę.
Kultūros ir meno kūrėjai atkreipia prezidentės dėmesį, kad
neatsižvelgus į kultūros žmonių ir organizacijų pasiūlymus
priimtame įstatyme yra nemotyvuotai atsisakyta delegavimo į Tarybą
principo ir sukuriama tik Kultūros tarybos rinkimų iliuzija, kadangi
Tarybos narių parinkimo mechanizmas nėra pagrįstas ir skaidrus.
Kreipimesi teigiama, kad „svarbiausias įstatymo trūkumas yra
tas, jog įstatymas įtvirtina naują instituciją - Lietuvos kultūros
tarybą, kuriai suteikiami didžiuliai įgaliojimai kultūros politikos
formavimo ir finansavimo srityje, tačiau jos sudarymo principai yra
ydingi, nes neužtikrina skirtingų kultūros sričių ir skirtingų
regionų atstovavimo Taryboje, parenkant jos narius sprendimai
priimami darant įtaką kultūros ministrui, o Tarybos pirmininkas yra
ne renkamas, bet teikiamas kultūros ministro tvirtinti Vyriausybei
kaip valstybės tarnautojas. Tai jokiu būdu neatitinka „rankos
atstumo“ principo, kaip deklaruota rengiant įstatymą. Priešingai,
šis įstatymas sudaro galimybes ministrui vadovautis subjektyviais
kriterijais, gali sustiprinti mažiau įtakingų kultūros sričių,
institucijų ir regionų atstovų diskriminaciją, sukelti
protekcionistinę konkurenciją ir įtampą tarp įvairių kultūros
sričių bei regionų.
Kreipimąsi į prezidentę kartu su kūrybinių sąjungų vadovais
pasirašiusi Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia
Urbanavičienė, komentuodama vakar Seimo priimtą įstatymą portalui
Alkas.lt sakė, kad priimtas įstatymas atima galimybes atskiroms
kultūros sritims atstovaujančioms bendruomenėms deleguoti savo
sričių atstovusį Kultūros tarybą:
„Etninės kultūros atstovams dabartinė įstatymo redakcija
nepalieka jokių galimybių dalyvauti formuojant Tarybą, nors Seimas
dar 1999 m., priimdamas Etninės kultūros valstybinės globos
pagrindų įstatymą, sutiko su jo preambulės teiginiu, jog „etninė
kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės
kultūros pamatas“. Mūsų siūlymai iš esmės tobulinti įstatymo
projektą, įtraukiant į Tarybos formavimo mechanizmą kompetetingai
ir visapusiškai etninės kultūros sričiai atstovaujančią Etninės
kultūros globos tarybą, taip pat konkretizuoti visavertį bei
lygiavertį regionų ir kultūros sričių įvairovės atstovavimo
principą, liko neišgirsti“, - sako Etninės kultūros globos tarybos
pirmininkė D. Urbanavičienė.
Kreipimąsi į Prezidentę pasirašė Lietuvos fotomenininkų
sąjungos pirmininkas Jonas Staselis, Lietuvos teatro sąjungos
pirmininkas Ramutis Rimeikis, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė
Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos
pirmininkas Jonas Rudzinskas, Lietuvos architektų sąjungos
pirmininkas Gintautas Blažiūnas, Lietuvių etninės kultūros globos
tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė, Lietuvos žurnalistų
sąjungos pirmininko pareigas laikinai einanti dr. Audronė
Nugaraitė, Lietuvos dailinininkų sąjungos pirmininkė Edita
Utarienė, LATGA-A tarybos narys Justas Garliauskas.
