Profesorė Karen King, kuri dėsto Harvardo teologijos mokykloje,
paskelbė egzistuojant senovinį koptų tekstą ant papiruso, kuriame
yra ir tokie žodžiai: „Jėzus jiems sakė, mano žmona.“
„Krikščionių tradicija jau labai seniai teigia, kad Jėzus buvo
nevedęs, nors nėra jokių patikimų istorinių įrodymų,
paremiančių tą teiginį“, - sakė ji Romoje įvykusiam kongresui.
„Ši nauja evangelija neįrodo, kad Jėzus buvo vedęs, bet sako
mums, kad visas šis klausimas iškilo tik kaip triukšmingų debatų
apie seksualumą ir santuoką dalis“, - tvirtino K. King.
„Nuo pat pradžių krikščionys nesutarė dėl to, ar geriau yra
nevesti, bet tik daugiau kaip šimtmetis po Jėzaus mirties jie
pradėjo apeliuoti į Jėzaus šeiminę padėtį savo pozicijoms
paremti“, - pridūrė ji.
Užuomina apie žemišką Kristaus partnerę tikrai neatitinka to,
kuo tiki daugelis krikščionių, bet tas paplitęs tikėjimas nėra
pagrįstas dokumentais, pabrėžė K. King.
„Tie keturi žodžiai, esantys fragmente, verčiami kaip „Jėzus
jiems sakė, mano žmona“, - toliau sakoma pranešime.
Ši frazė koptų - Egipto krikščionių - kalba užrašyta
maždaug 3,8 cm pločio ir 7,6 cm ilgio papiruso fragmente.
Nors keli ekspertai sutinka, kad minimas gelsvai rusvas papirusas
yra autentiškas, „galutinis nuosprendis dėl fragmento priklausys nuo
tolesnio kolegų tyrimo ir tolesnių testų, ypač - cheminės rašalo
sudėties“, sakė K. King.
Kaip rašo „Daily Mail“, mokslininkų manymu, Jėzaus žodžiai „mano žmona“ nurodo į Mariją Magdalietę.
Panašu, kad tekste jis bando apginti savo žmoną nuo kažkokios kritikos, ir sako „ji bus mano mokinė“. Dviem eilutėmis žemiau jis sako mokiniams: „Aš gyvenu su ja.“
Jeigu papirusas yra tikras, tuomet jis pakerta per šimtmečius įsitvirtinusią nuomonę apie Mariją Magdalietę kaip atgailaujančią kekšę, atsivertusią į krikščionybę, ir lytinę abstinenciją kaip krikščionybės idealą.
Kol kas papirusui dar neatlikti cheminiai testai, todėl visai pagrįstai gali būti keliamas jo autentiškumo klausimas. Tačiau nemažai nepriklausomų ekspertų jau dabar mano, jog dokumentas yra autentiškas.
Papirusų ekspertas Rogeris Bagnallas pastebi, kad dokumente naudojamas dialektas, papiruso spalva ir tekstūra rodo, kad jis atsirado IV mūsų eros amžiaus antroje pusėje, tikėtina, Aukštutiniame Egipte.
Profesorė K. King papirusą gavo iš privataus kolekcionieriaus, kuris jį aptiko tarp daugybės graikiškų ir koptiškų papirusų.
