Skandalingas Lietuvos medikų turizmas teršia visos šalies vardą

Straipsnis „Lietuvos ryte“ apie gydytojų atostogas Pažadėtoje žemėje, publikuotas rugsėjo 8-ąją, neprasprūdo pro akis lietuviams medikams, dirbantiems kitose šalyse. Redakcija sulaukė ne vieno atsiliepimo.

„Smagu, kad iškeliate skaudulius, netoleruotinas nei gydytojų, nei farmacinių bendrovių elgesys.

Deja, šįkart į žurnalistų rankas pateko tik dalis informacijos. Į tą konferenciją, kurioje dalyvavau ir aš pati (tik švedų delegacijoje), Lietuvai „atstovavo“ ne 50, o beveik 150 gydytojų, kurių kelionę rėmė farmacinės bendrovės“, - rašė Švedijos sostinėje dirbanti gydytoja J. Kundrotienė.

Ką veikė Lietuvos gydytojai, užsiregistravę Tel Avive vykusioje tarptautinėje konferencijoje? Mat niekas jų nematė sėdinčių salėje, tarp dalyvių.

Ilgai svarsčiusi apie tai, Stokholme įsikūrusioje teismo psichiatrijos klinikoje skyriaus vedėja ir šioje gydymo įstaigoje už ryšius su farmacinėmis bendrovėmis atsakinga J. Kundrotienė atsiuntė redakcijai konferencijos dalyvių sąrašą.

„Juokinga skaityti, kai atsakingi ligoninių ir poliklinikų vadovai drįsta teigti, jog dalyvaudami šioje tarptautinėje konferencijoje jų medikai kėlė kvalifikaciją“, - tikino prieš 16 metų Švedijoje įsikūrusi gydytoja iš Šiaulių.

- Kaip kilo mintis parašyti laišką? - pasiteiravau telefonu gydytojos J. Kundrotienės.

- Negalėjau tylėti. Mano supratimu, taip elgdamiesi Lietuvos gydytojai rodo nepagarbą savo valstybei, menkina gydytojo profesijos prestižą.

Kaip galima tyčiotis iš savo valstybės, iš mokslo, iš pacientų? Juk vaistų kainos Lietuvoje yra kur kas didesnės nei Švedijoje.

Manau, laikas būtų mažinti tokį medikų turizmą. Juk tai - oficialus farmacijos bendrovių kyšininkavimas.

- Kiek medikų iš Lietuvos jums pavyko sutikti plenariniuose posėdžiuose? Kiek jų būdavo, kai valgydavote? Kaip manote, kiek gydytojų iš Lietuvos pasiėmė sertifikatą?

- Išvydusi dalyvių sąrašą supratau, kad Lietuvos delegacija, kurią rėmė farmacijos bendrovės, sudarė apie 150 žmonių.

Įsivaizduokite, tai - trečdalis visų medikų, kurie dalyvavo XIV Europos tarptautinėje konferencijoje, nagrinėjančioje savižudybes ir suicidinį elgesį.

Ši svarbi konferencija vyko viename prabangiausių viešbučių, penkių žvaigždučių „David InterContinental Hotel“.

Tai nereiškia, kad visi konferencijos dalyviai buvo apgyvendinti šiame viešbutyje, čia mes tik posėdžiavome.

Konferencija truko 4 dienas, ji prasidėjo pirmadienį, rugsėjo 3-iąją, apie pietus, o baigėsi ketvirtadienį, rugsėjo 6-ąją, 18 valandą.

Per keturias dienas posėdžiuose sutikau vos 3 medikus iš Lietuvos, prisisegusius dalyvio kortelę.

Pagal tai supratau, kad jie iš mano tėvynės. Vienas jų darė stendinį pranešimą, viena buvo psichologė, o dar viena moteris iš Lietuvos - ligoninės atstovė ryšiams su visuomene.

Kur kas didesnį būrį Lietuvos gydytojų sutikau tą dieną, kai reikėjo pasiimti sertifikatą. Ryte, jau 8 val., nusidriekė ilga eilė.

- Didžiąją dalį Lietuvos atstovų šioje konferencijoje sudarė šeimos gydytojai. Ar ši konferencija jiems buvo naudinga?

- Aš tuo abejoju, nes konferencijoje buvo aptariami labai siauri klausimai, susiję su psichiatrija. Manau, psichiatrams ji buvo kur kas naudingesnė nei šeimos gydytojams.

Būkime atviri, visi pranešimai vyko anglų kalba, nesu tikra, kad Lietuvoje dirbantys šeimos gydytojai galėjo viską suprasti. Juk reikia gerai mokėti užsienio kalbą.

- Švedijoje galioja griežta tvarka, kaip farmacijos bendrovės gali paremti medikų keliones į tarptautines konferencijas. Kuo ši tvarka skiriasi nuo Lietuvoje galiojančios praktikos, kai atsidėkodama gydytojui už išrašomus kompensuojamuosius vaistus bendrovė sumoka už skrydį lėktuvu, apgyvendinimą ir konferencijos registracijos mokestį?

- Švedijoje vaistų gamintojai turi teisę mokėti ne daugiau nei 50 proc. visų išlaidų, susijusių su gydytojo kelione. Kitą dalį moka klinika, kurioje dirba medikas.

Viskas vyksta skaidriai ir viešai. Apie tai, ar tikslinga gydytojui dalyvauti konferencijoje, sprendžia klinikos direktorius.

Kad gydytojas galėtų dalyvauti tarptautinėje konferencijoje ir kelti savo kvalifikaciją, Švedijoje nereikia pasiimti atostogų, darbdavys jam suteikia laisvadienių.

Švedijoje kiltų didelis skandalas, jei paaiškėtų, kad gydytojas drybsojo paplūdimyje, nors turėjo dalyvauti konferencijos posėdyje. Dėl tokio poelgio jį pasmerktų kolegos, jis prarastų pasitikėjimą.

Esu tikra, kad šios klinikos vadovas išlėktų iš darbo, o gydytojo nebesiųstų nė į vieną konferenciją.

- Ne, Švedijoje niekas nesuprastų, jeigu norėdamas tobulinti savo žinias ir gebėjimus gydytojas aukotų atostogas. Kvalifikacijos kėlimas - dalis gydytojo darbo.

Klinika, kurioje aš dirbtu, turėjo galimybę mane išleisti į tarptautinę konferenciją.

- Ar grįžusi iš konferencijos turėjote atsiskaityti su klinikos administracija?

- Aš įteikiau čekius, kiek man kainavo lėktuvo bilietai, nakvynė viešbutyje, konferencijos registracijos mokestis. Šias išlaidas apmoka klinika.

Pavyzdžiui, šįkart apgyvendinimas viešbutyje kainavo 12 tūkstančių Švedijos kronų (maždaug 5 tūkst. litų), konferencijos registracijos mokestis - 800 JAV dolerių ( apie 2,16 tūkst. litų), o bilietai lėktuvu - pigiausi, apie 1,2 tūkst. litų.

- Švedijos medikų buvo apie 10, vadinasi, 15 kartų mažiau nei lietuvių. Aš buvau vienintelė iš Karolinskos instituto.

Visi Švedijos gydytojai turėjo tam tikrų tikslų, vienas švedų medikas buvo kelių posėdžių vedėjas, dar vienas švedų profesorius skaitė svarbų pranešimą, jis dalyvavo kartu su savo doktorantais.

- Kaip susiklostė jūsų karjera Švedijoje? Prieš kiek metų atvykote į šią šalį?

- Esu šiaulietė, studijavau Tartu universitete, vėliau apsigyniau disertaciją Stokholmo universitete Karolinskos institute. Esu mokslų daktarė. Dirbu teismo medicinos ir psichiatrijos srityje, taip pat dėstau studentams farmakologiją.

- Ar sutikote savo kolegų iš Lietuvos? Pavyzdžiui, dalyvių sąraše buvo įrašytas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktorius Konstantinas Daškevičius, jo pavaduotoja Jelena Marcinkevičienė.

- Ne, šių specialistų nemačiau. Žinoma, negalėjau sutikti visų 150 dalyvių iš Lietuvos. Kita vertus, lietuviai sudarė trečdalį visų dalyvių, vadinasi, turėjome tai pastebėti ar bent išgirsti kalbant lietuviškai.

Kur jie kėlė kvalifikaciją? Paplūdimyje ar ekskursijoje?

- Ar už neetišką elgesį Švedijoje gydytojas gali sulaukti klinikos administracijos įspėjimo, drausminės nuobaudos?

- Nesu apie tai girdėjusi, jei taip būtų, gydytojui reikėtų atsisveikinti su savo karjera. Toks gydytojas išlėktų iš darbo, niekas jo nelaikytų.

Lengva prarasti kolegų pasitikėjimą, niekas nenori rizikuoti.

Todėl Švedijoje dirbantis gydytojas atvykęs į tarptautinę konferenciją nesilepina saulėje, nepramogauja, neapsimeta, kad yra turistas.

- Galbūt neverta lyginti Lietuvos ir Švedijos gydytojų? Juk mūsų medikai gauna mažą atlyginimą, daug ko negali sau leisti.

- Nemanau, kad dėl mažų atlyginimų gydytojus gali papirkti farmacijos bendrovės. Kita vertus, nė vienas gydytojas Lietuvoje neskursta, jie nėra vargšai.

Neetiškas elgesys kompromituoja visus gydytojus. To negalime toleruoti, nes tai tuština visų piliečių kišenes.

- Ar norite pasakyti, kad Lietuvos mokesčių mokėtojams pernelyg daug kainuoja nemokamas gydymas?

- Žinau vaistų kainas Švedijoje ir Lietuvoje. Šiauliuose gyvena mano tėvai, kuriems prireikia vaistų. Dažnai perku jiems vaistų Švedijoje, nes čia jie keliskart pigesni nei Lietuvoje. Todėl aš darau išvadą, kad vaistų kainos Lietuvoje lenkia Švedijos kainas.

Sakyčiau, medikamentai Lietuvoje vis labiau brangsta. Manau, tai yra susiję su farmacijos bendrovių rinkodara. Kitaip sakant, už medikų keliones galų gale moka patys pacientai, kuriems yra skiriami kompensuojamieji vaistai.

- Kaip manote, kodėl Švedijoje farmacijos bendrovių veikla yra kur kas skaidresnė nei Lietuvoje? Ar anksčiau buvo kilusių įtarimų dėl medikų papirkinėjimo?

- Švedijoje yra labai griežtas įstatymas, reglamentuojantis farmacijos bendrovių veiklą.

Esu girdėjusi, kad anksčiau gydytojams bendrovės atsilygindavo šaldytuvais, skalbimo mašinomis ir kitokiomis dovanomis.

Bet per pastaruosius 7 metus vaistų gamintojų atstovai Švedijoje yra labai suvaržyti. Pavyzdžiui, yra daug klinikų, kurios vaistų gamintojų neįsileidžia net per slenkstį.

Tai reiškia, kad be klinikos vadovo žinios ar tam tikro specialisto pritarimo nė vienas gydytojas neturi teisės susitikti su vaistų gamintojais.

- Jei klinikos vadovas mano, kad tai nėra naudinga, nesvarbu, kad gydytojas darbo laikas baigėsi ir prasidėjo laisvalaikis, jis privalo vengti tokių susitikimų.