Kadaise gausios bei įtakingos Kauno žydų bendruomenės narius priglaudusios Senosios žydų kapinės Radvilėnų plente jau kelis dešimtmečius bado akis kiekvienam į jas užsukusiajam.
Amžino poilsio vieta tapo valkatų ir girtuoklių prieglobsčiu, jie čia smaginasi, teršia ant kapų, į valstybės saugomu objektu pripažintas kapines užklydę vandalai nebaudžiami niokoja paminklus, juos varto bei skaldo.
Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo Kauno vadovai nuolat žada įvesti tvarką vandalų niokojamose kapinėse, tačiau realių poslinkių taip ir nematyti. Kauno savivaldybės auksaburniai didelį susirūpinimą parodo tik tada, kai kapinėse apsilanko Jungtinių Valstijų diplomatai ar rabinų delegacija.
Apleisti ir prieš kelerius metus aptikti kovose už Lietuvos nepriklausomybę kritusių žydų savanorių kapai. Tiesa, šiek tiek aptvarkytas čia palaidoto estrados pionieriaus Danieliaus Dolskio kapas, tačiau tapęs mėgiama išgertuvių vieta jis skendi šiukšlėse.
Neseniai kapines lankę žydai nustėro – šalia kapų, mirusiųjų amžinojo poilsio vietoje jie aptiko iškastą lauko išvietę. Portalo lrytas.lt žurnalistas įsitikino, jog ši tupykla veikianti, spėjama, kad ja naudojasi už kapinių tvoros gyvenantys kauniečiai. Apie šį tarptautiniu skandalu virsti gresiantį atvejį paveldosaugininkai prieš savaitę įspėjo Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovą. Tik kilus triukšmui ir susidomėjus žiniasklaidai, išvietė buvo užversta žemėmis.
Vienas nuveikė daugiau nei miesto valdžia
Maždaug prieš tris savaites Senosiose žydų kapinėse užvirė darbai, burzgia motorinių pjūklų bei krūmapjovių varikliai, darbininkų brigada sparčiai guldo čia augančius medžius, naikina brūzgynus.
Šie darbai nėra finansuojami kapinėmis rūpintis turinčios Kauno savivaldybės, o apie jų pradžią ir eigą informacijos viešoje erdvėje iki šiol nebuvo.
Tai - didelio kapinių atstatymo projekto, kurį finansuoja žydų verslininkas iš Didžiosios Britanijos Wiliamas Sternas pradžia. Kauno Laisvąją ekonominę zoną administruojančios bendrovės valdybos narys tiki, kad asmeniniais bei rėmėjų pinigais pavyks kapines apsaugoti nuo tolimesnio niokojimo bei niekinimo.
„Tai, ko Kauno savivaldybė neįstengė padaryti per du dešimtmečius, padarė vienas žmogus. Jis sugebėjo surasti pinigų, pasamdė lietuvių įmonę, kuri dabar sparčiai tvarko kapinių teritoriją“, - sakė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovas Svaigedas Stoškus.
Įdomiausia tai, jog apie prasidėjusius grandioziniu pretenduojančio tapti projekto pradžią Kauno savivaldybės atstovai nieko nežino.
Kapinėse - ir žydų savanoriai
Vandalų tebeniokojamose kapinėse palaidotas ne vienas garsus bei žinomas kaunietis. Čia palaidotas Lietuvos estrados pionierius D. Dolskis. Čia pat - po mirties pripažinimą pelnęs tarpukario dailininkas modernistas Jokūbas Mesenbliumas, Kauno atstovas carinės Rusijos Dūmoje Šachno Abramsonas, Seimo deputatas, Lietuvos žydų liaudies partijos pirmininkas Ozeris Finkelšteinas, tarpukario žurnalistai, rašytojai, medikai bei pramonininkai.
Prieš kelis metus kapinėse atsitiktinai buvo rasti nepriklausomybės kovose kritusių žydų savanorių kapai. Kukliuose paminkluose iškalti Gedimino stulpai, lietuvių ir idiš kalbomis parašyti savanorių vardai bei pavardės, nurodyti kariniai daliniai, kuriuose jie tarnavo. Išlikę užrašai liudija, kad čia laidoti 1919 – 1921 metais žuvę savanoriai. Atradus savanorių kapus juos tvarkyti bandė Lietuvos kariai, tačiau žuvusių žydų amžinojo poilsio vieta netrukus vėl buvo užmiršta, vandalai suskubo išvartyti atstatytus paminklus.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė portalui lrytas.lt minėjo žinanti apie Kaune palaidotus žydų savanorius, tikino, jog kariuomenės atstovai pasirengę padėti sutvarkyti apleistas kapavietes, tačiau prieš tai savivaldybė turi parengti kompleksinį kapinių sutvarkymo planą.
Nelaukdami kariuomenės pagalbos, kovose už Lietuvą kritusių žydų kapus po truputį bando tvarkyti Kaune studijuojantys būsimieji medikai. Lietuviai studentai kartu su Kauno žydų religinės bendruomenės atstovais jau buvo surengę kelias talkas, atstatė chuliganų nuverstus paminklus. Šiuo metu tvarkoma vieta, kurioje be žuvusių karių buvo laidojami ir žydų vaikai.
Tirs numanomą palaidojimo vietą
Verslininkas W. Sternas pasakojo, jog pirmą kartą apsilankęs Senosiose žydų kapinėse jis buvo sukrėstas to, ką išvydo. Religingam žydui nesuprantama, kodėl vietos valdžia užmerkia akis prieš brutalų mirusiųjų atminimo niekinimą – kapinėse renkasi girtuokliai, čia kauniečiai vedžioja šunis, nebaudžiami vandalai varto ir daužo paminklus, apleistoje ir neprižiūrimoje Kauno žydų amžinojo poilsio vietoje vyksta orgijos.
„Kaune dažnai lankausi, čia turiu verslo interesų. Todėl manau, jog galiu padėti vietos žydų bendruomenei. Pradinis mano tikslas – sutvarkyti kapines taip, kad jose negalėtų laisvai vaikščioti girtuokliai, kurie čia šlapinasi ir palieka alaus butelius. Kapinės taip pat nėra ta vieta, kurioje žmonėms derėtų vedžioti šunis“, - kalbėjo verslininkas.
Lietuvoje šaknų neturintis žydas iš Didžiosios Britanijos sakė, jog sutvarkius kapines ketinama atnaujinti ją supančią tvorą, kad į vidų negalėtų patekti girtuokliai bei vandalai. Teritorijoje planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
„Manau, jog tikslinga bus riboti patekimą į kapinių teritoriją, visgi tai mirusių žmonių amžinojo poilsio vieta. Prasminga būtų, jeigu čia galėtų ateiti kauniečiai su vaikais, skaitydami užrašus ant kapų papasakoti apie miesto istoriją, juk čia palaidota labai daug Kaunui nusipelniusių žmonių“, - svarstė W. Sternas.
Mecenatas minėjo apie būtinybę tikslinti kapinių ribas, tyrinėti laukymę, kurioje nėra išlikusių paminklų. Jo įsitikinimu, šioje vietoje visgi palaidoti žmonės, o tai įrodyti ketinama pasitelkus su žemės radarais dirbančius specialistus. Tyrimus ketinama atlikti dar šiais metais, gali būti, jog analizuojant duomenis bus dar kartą patvirtinta prielaida, kad šioje vietoje yra masinė skerdynių „Lietūkio“ garaže aukų kapavietė.
Pasakojimus patvirtino prietaisas
Prie pat kapinių gyvenusios liudininkės teigimu, 1941 metų birželio pabaigoje vokiečių kareiviai buvo apsupę teritoriją, vietos gyventojams neleido išeiti iš namų. Moteris tvirtino iš tolo mačiusi, kaip kapinių pakraštyje buvo kasama duobė, o vėliau atvažiavo du dengti sunkvežimiai. Teigiama, kad vietoje, kurioje galėjo būti palaidoti nukankinti žydai, kurį laiką buvo žemių kauburys.
2008 metų rudenį Senosiose žydų kapinėse lankėsi specialistas iš Izraelio, bendrovės „Geotec“ vadovas Amitas Ronenas ir specialia įranga, grunto radaru tyrinėjo šią vietovę. Jis nustatė dvi duobes, kuriose nacistai ir jiems talkinę lietuviai galėjo palaidoti savo aukas.
„Šiame lauke radaras aptiko kasimo žymes, pradėjus tirti detaliau, aptikta maždaug 6 metrų ilgio ir 6 metrų pločio kažkada kasta duobė. Jos kraštai nėra lygūs, ko gero buvo kasama kastuvais. Negaliu tvirtinti, kad tai kapavietė, - į šį klausimą turėtų atsakyti archeologai“, - prieš ketverius metus lrytas.lt žurnalistui sakė A. Ronenas.
Dar viena vieta, kurioje galimai buvo palaidoti nacių ir jų koloborantų nukankinti žydai aptikta kapinių pašonėje esančios laukymės pakraštyje. Čia, pasak A. Roneno, prietaisai aiškiai parodė buvus nemažos, maždaug dviejų metrų gylio duobės.
Gaila, bet unikalią įrangą turinčio specialisto iš Izraelio tyrimų rezultatai nesudomino nei istorikų, nei Kauno vadovų, nei žydų bendruomenių atstovų.
Gali būti, jog žudynių „Lietūkio“ garaže mįslė bus įminta antrą kartą radarais ištyrus numanomą jų palaidojimo vietą ir pasitvirtinus spėjimams, nusprendus atlikti archeologinius kasinėjimus. Tyrimų rezultatais derėtų susidomėti ir nacių bei jiems talkinusių lietuvių nusikaltimus tiriantiems prokurorams.
Egzekucija garažo kieme
1941 metų birželio 27 dieną Kauno centre, „Lietūkio“ bendrovės garažų teritorijoje buvo ypač žiauriai nukankinta apie 50 žydų.
Remiantis išlikusiais liudininkų pasakojimais, į kiemą jėga suvaryti žmonės buvo talžomi metaliniais strypais, jiems į gerkles grūdamos gaisrininkų žarnos, o vanduo pilamas tol, kol žmonės uždusdavo. Leisgyvės aukos buvo užmušamos talžant galvas laužtuvais.
Įvairių šalių istorikai iki šiol nesutaria, kas vykdė bei organizavo žudynes. Spėjama, kad tai darė nacių suburti Kauno gyventojai. Išlikusiose nuotraukose, kurias kai kas vadina montažu, matosi žiūrovų minia, atokiau stovintys vokiečių kareiviai ir civiliais rūbais vilkintys budeliai, strypais talžantys gulinčias aukas.
„Jau yra žinoma apie dešimt nužudytų žydų pavardžių, mūsų žiniomis iš viso „Lietūkio“ garažų kieme buvo nukankinta apie 50 žydų. Žmonės buvo gaudomi baltaraiščių gatvėse ir žudomi. Šių aukų tuomet niekas neskaičiavo. Motyvai, kodėl buvo žudomi žydai yra aiškūs, - dėl to, kad jie buvo žydai. „Lietūkio“ garažuose įvykusios skerdynės davė pradžią masiniam jų naikinimui Lietuvoje", - ne kartą yra sakę Kauno žydų bendruomenės nariai.
Apytikriais duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių naciai ir jiems talkinę vietos gyventojai išžudė apie 95 procentus anuomet gausios bei įtakingos Kauno žydų bendruomenės.
