Ir apskritai koks mužikiškas žodis – utėlė. Vadinkime šituos žmogaus galvos gyventojus nuo šiol skambiai lotyniškai – Pediculus humanus.
Mokyklose su Pediculus humanus privalu elgtis humaniškai. Joks mokytojas tegul nedrįsta prisiliesti prie mokinio galvos, nors ten pastebėtų ištisą gyvių rezervatą.
Apžiūrėti, ar iš vasaros atostogų grįžusių vaikų plaukuose nėra Pediculus humanus, mokytojams, vaikų darželių auklėtojams arba mokyklų medikams griežtai draudžiama.
Ar klasėje nėra pedikuliozės atvejų, pedagogai patikrinti gali tik gavę auklėtinių tėvų sutikimą. Juo labiau be gimdytojų sutikimo jie negali pasikviesti visuomenės sveikatos specialistų. Tokios taisyklės.
Visuomenės sveikatos specialistai tik rekomenduoja, kad tėvai raštu sutiktų surengti savo atžalų asmens higienos ir švaros patikrinimo procedūrą.
Specialistai užsimena, kad pedagogai turėtų uždrausti lankyti ugdymo įstaigą vaikams, užsikrėtusiems Pediculus humanus. Moksleiviai galėtų grįžti į kolektyvą tik tuomet, kai gyviai išnaikinami.
Beje, kai tėvai piktybiškai nereaguoja į ugdymo įstaigos pranešimus apie pedikuliozę ir nesiima priemonių gyviams naikinti, visuomenės sveikatos specialistai turėtų atsiversti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Ten parašyta, jog už tėvų valdžios nepanaudojimą gali būti skiriamas įspėjimas, o už pakartotinį pažeidimą – iki 400 litų bauda. Bent taip buvo anksčiau.
Bet užmirškime kodeksą. Juk gali būti, kad pedagogai, net gavę tėvų sutikimą ir pradėję vaiko galvoje ieškoti Pediculus humanus ar, neduok Dieve, tuos gyvius ėmę traiškyti, sulauks gyvūnų globėjų protestų. Juk absurdo pas mus – per akis.
