Antradienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje
(LSMUL) buvo registruotas potencialus donoras. Transplantacija turėjo
būti atlikta Vilniaus universiteto Santariškių klinikose, tačiau
operacija įvykdyta Kauno klinikose.
„Kepenų transplantacija atlikta galimai pažeidžiant recipiento
parinkimo eilę, kuri numatyta pagal sveikatos apsaugos ministro
patvirtintą įsakymą“, - trečiadienį pranešė Nacionalinis
transplantacijos biuras.
Anot jo, vadovaujantis teisės aktais ir nustatytais kriterijais,
pirminį organų paskirstymą atlieka kompetetinga institucija, tai
yra Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos
ministerijos.
„LSMU ligoninės transplantologai nederino savo veiksmų su biuro
vyriausiuoju specialistu (koordinatoriumi), atsakingu už
transplantacijos proceso koordinavimą. Nacionalinio transplantacijos
biuro specialistai susirūpinę tokia situacija“, - teigia biuras.
Transplantacijos biuro atstovai kreipėsi į Sveikatos apsaugos
ministeriją (SAM), prašydami šį atvejį ištirti.
SAM pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimo recipiento parinkimo
eilės ir kitų nustatytų reikalavimų pažeidimų Lietuvos sveikatos
mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose.
LSMUL Gastroenterologijos klinikos vadovas Limas Kupčinskas
teigia, kad antradienį klinikose atsiradus donorui skubiai operacija
atlikta pacientei, kuriai transplantacijos reikėjo nedelsiant.
„Tenka apgailestauti, kad dėl susidariusios skubios situacijos,
nespėta laiku užpildyti dokumentų“, - tvirtino jis.
Kauno klinikų duomenimis, antradienį Neurochirurgijos
reanimacijos skyriuje atsirado B(III) Rh+ kraujo grupės potencialus
donoras. Iš artimųjų gavus raštišką sutikimą organų donorystei
pradėta ruoštis organų paėmimo operacijai.
Kepenų ciroze serganti pacientė, kuriai persodintos kepenys, į
Nacionalinio transplantacijos biuro kuruojamą sąrašą pirmine
bilijine buvo įtraukta praėjusių metų liepą. Šių metų liepos
mėnesį ji buvo konsultuota.
„Konstatuotas ryškus būklės pablogėjimas. Spręstas klausimas
dėl ligonės įtraukimo į skubų kepenų transplantacijos
sąrašą“, - teigė Gastroenterologijos klinikos vadovas.
Anot jo, šių metų rugpjūčio 31 dieną atsirado potencialus
donoras ir Transplantacijos biuro leidimu, šiai ligonei planuota
persodinti kepenis. Tačiau operacija neįvyko, nes ištyrus donoro
kepenis histologiškai, diagnozuota ryški steatozė (kepenų
suriebėjimas).
„Dinamikoje pacientės, MELD balų skaičius nuo 10 pakilo iki 13,
progresavo nepakeliamas kūno niežulys, encefalopatija. Dėl šių
simptomų progresavimo vėl buvo svarstomas skubios kepenų
transplantacijos atlikimo klausimas“, - rašoma Kauno klinikų BNS
atsiųstame pranešime.
„Kadangi ligonės būklė buvo labai pablogėjusi, antradienį
Neurochirurgijos reanimacijoje atsiradus donorui, konsiliumo metu,
dalyvaujant trims gydytojams, rekomenduota ligonei atlikti skubią
kepenų transplantaciją. Apie susidariusią situaciją per LSMUL KK
transplantacijos koordinatorę informuotas Organų transplantacijos
biuras“, - rašo profesorius L. Kupčinskas.
Jo teigimu, kepenų transplantacija buvo sėkminga.
„Ši kepenų transplantacija yra atlikta laikantis Lietuvoje
galiojančių aktų apie multiorganinį organų ruošimą ir organų
transplantaciją“, - pabrėžė medikas.
Jis teigė, kad Kauno klinikos planuoja kreiptis į Sveikatos
apsaugos ministeriją su prašymu peržiūrėti donorinių organų
paskirstymo taisykles Lietuvoje, nes šiuo metu galiojanti donorinių
organų paskirstymo tvarka nesanti optimali.
„Tais atvejais, kai atsiranda donoras viename iš dviejų
Transplantacijos centrų: VU Santariškių klinikoje ar LSMUL KK,
siūlytume teikti pirmenybę transplantacijai centrui, kuriame yra
ruošiamas donoras. Lietuvoje šiuo metu trūksta donorinių organų
ir atliekant kepenų transplantaciją centre, kuriame paruoštas
donoras, galima gerokai sutrumpinti kepenų šaltos išemijos laiką,
ir tokiu būdu panaudoti kiek blogesnės kokybės „marginalinius“
organų donorus ir ženkliai pagerinti pagalbą transplantacijos
laukiantiems ligoniams“, - rašo L. Kupčinskas.
Anot jo, Lietuvoje „marginalinės“ donorinės kepenys šiuo metu
praktiškai netransplantuojamos, nors daugelyje Europos valstybių
“marginalinių” kepenų panaudojimas padeda išspręsti donorų
trūkumo problemą.
