Ministerijos teigimu, trakėnų žirgų veislė turi didžiulį
genetinį potencialą. Nelikus valstybiniuose žirgynuose šios veislės
bandų, būtų padaryta ekonominė, mokslinė, ekologinė, kultūrinė ir
istorinė žala Lietuvai. Jau nuo 2001 metų atliekama šios senojo
genotipo veislės žirgų stebėsena ir genealoginis vertinimas, o tai
prilygsta dalyvavimui programoje, į kurią trakėnų veislė jau
įtraukta. Negalima nutraukti dešimtmečiais vykdyto darbo ir
naikinti veislinių žirgų.
Komentuodama auditorių pastabas dėl neteisėto darbuotojų
atleidimo, ministerija pažymi, kad 2009 m. Lietuvos valstybinio
žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centre (LVŽŽTC), kaip ir visoje
žemės ūkio sektoriaus sistemoje, vyko įstaigų struktūrinių
pertvarkymai. Panaikinti visi administracijos struktūriniai
padaliniai, trys filialai ir trys generalinio direktoriaus
pavaduotojų pareigybės: generalinio direktoriaus padėjėjo,
generalinio direktoriaus patarėjo, vyr. auditoriaus. Toks
struktūrinis pertvarkymas buvo neatsiejamai susijęs su darbuotojų
skaičiaus mažinimu. Etatų skaičius buvo sumažintas 76 etatais. Dėl
darbuotojų atleidimo buvo konsultuotasi su Valstybine darbo
inspekcija, Lietuvos darbo birža, darbuotojai buvo atleisti pagal
Darbo kodekso normas. Priimant sprendimus dėl darbuotojų atleidimo,
nebuvo pažeista jokių privalomų elgesio taisyklių, nustatytų teisės
aktuose ar pareiginėse instrukcijose, o atleidimo procedūros buvo
vykdomos laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Valstybės kontrolė antradienį pareiškė, kad Žemės ūkio
ministerija neišvengė klaidų skirstydama programų pinigus ir
atlikdama viešuosius pirkimus, o jai pavaldi įstaiga Žuvininkystės
tarnyba neteisėtai atleido darbuotojus, kuriems vėliau turėjo
išmokėti priteistus pinigus, teigia Valstybės kontrolė, atlikusi
Žemės ūkio ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą ir įvertinusi
valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais
teisėtumą.
Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, valstybės
auditoriai nustatė, kad 2010 m., reorganizuojant Lietuvos
valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą ir prijungiant
jį prie Žuvininkystės tarnybos, dalis darbuotojų buvo atleisti iš
pareigų. Keturi darbuotojai teismų sprendimais pripažinti atleisti
neteisėtai, todėl jiems už priverstines pravaikštas priteista
išmokėti vidutinį darbo užmokestį. Žuvininkystės tarnyba, vykdydama
teismo sprendimą ir išmokėdama šiems darbuotojams pinigus, patyrė
beveik 200 tūkst. Lt žalą. Šios lėšos turėjo būti panaudotos
Žvejybos kontrolės ir žuvų išteklių išsaugojimo programos tikslams.
Valstybės kontrolės sprendime taip pat nurodoma, kad Žemės ūkio
ministerija skyrė per 1,1mln. Lt iš Lietuvos ūkinių gyvūnų
genetinių išteklių išsaugojimo programos trakėnų veislės žirgams
išlaikyti. Šioje programoje šios veislės žirgus remti nebuvo
numatyta, jie nepriskirti saugotinų Lietuvos genofondinių ūkinių
gyvūnų veislėms.
Valstybės kontrolė žemės ūkio ministrą įpareigojo nurodytus
pažeidimus padariusius asmenis patraukti tarnybos ar drausminėn
atsakomybėn ir išieškoti padarytą žalą.
Dėl Žemės ūkio ministerijos 2011 m. konsoliduotųjų finansinių
ataskaitų rinkinyje padarytų reikšmingų klaidų pareikšta neigiama
nuomonė.
