Pasak krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktoriaus
Vytenio Labanausko, pradėjus teikti kremavimo paslaugas, kinta ir
laidojimo tradicijos: vis dažniau mirusiųjų palaikai pirmiau
kremuojami, tada urna su pelenais šarvojama, atėjusiems
atsisveikinti rodomos skaidrėse užfiksuotos velionio gyvenimo
akimirkos, skamba jam patikusi muzika.
„Pasirinkus kremavimą, atsisveikinimo su velioniu laikas
dažniausiai sutrumpėja iki vienos paros, - pastebi V. Labanauskas.
- Kitose Europos šalyse mirusiųjų palaikai iki kremavimo laikomi
morgų šaldytuvuose tol, kol artimieji sutaria visiems tinkamą
laidojimo datą, pagal kurią derinama ir kremavimo data. Ar taip bus
ir pas mus - parodys laikas“.
Iš kitų Europoje veikiančių krematoriumų Kėdainių išsiskiria
tuo, kad yra vienintelis, kuriame sudarytos sąlygos mirusiojo
artimiesiems palydėti karstą su palaikais iki kremavimo įrenginio
bei stebėti kremavimo procesą kompiuterio monitoriuje arba pro
technologinį langelį.
„Iš pradžių dirbome viena pamaina ir tik darbo dienomis, po
pusmečio jau perėjome prie dviejų pamainų grafiko, taip pat dirbame
ir šeštadieniais, o prireikus - ir sekmadieniais“, - pasakojo
krematoriumo vadovas.
Šalies gyventojams, nutarusiems pasinaudoti kremavimo paslauga,
krematoriumas siūlo pasirašyti trišalę sutartį, tolygią
testamentui, tačiau neįpareigojančią finansiškai, taip pat -
galimybę susipažinti su krematoriumo veikla apsilankant jame iš
anksto suderintu laiku.
Lietuviško kapitalo valdomas pirmasis krematoriumas Lietuvoje
pradėjo veikti 2011 m. lapkričio 29 d. Kėdainių laisvojoje
ekonominėje zonoje. Krematoriumo projektas, kainavęs apie 8 mln.
litų, vykdytas privačiomis ir finansinių institucijų lėšomis.
Šiuo metu kremacijos vyksta naudojant vieną kremavimo liniją,
užtikrinančią 4000 kremavimų per metus, t. y. visiškai tenkinančią
šiandieninį Lietuvos poreikį. Atsiradus didesnei paslaugos
paklausai, pajėgumai bus didinami paleidžiant antrąją liniją.
