Viceministro teigimu, toks slenkstis numatytas, nes į lietuvių
kalbos egzamino rezultatą atsižvelgiama stojant į visas
specialybes, tuo metu nustatytas užsienio kalbos mokėjimas stojant
į kai kurias specialybes bus tik slenkstis.
„Savaime lietuvių kalbos slenkstis yra numatytas - tu negali
nemokėdamas lietuvių kalbos išlaikyti lietuvių kalbos ir
literatūros egzamino“, - BNS antradienį sakė V.Bacys.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja mokslo, kultūros ir
nevyriausybinių organizacijų klausimais V.Būdienė antradienį
nusistebėjo Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintomis
nuostatos, jog stojant į aukštąsias mokyklas bus reikalaujama tam
tikro užsienio kalbos mokėjimo lygio, o lietuvių kalbos minimalių
reikalavimų tame dokumente nėra.
„Ką tik yra patvirtintas dokumentas, kuris kalba apie 2014 metų
stojimo į universitetus eilės sudarymą. Didžiai nuostabai, ten
įtvirtinta nauja nuostata, kad negalės į universitetą įstoti, jei
nebūsi pasiekęs užsienio kalbos B2 lygiu, į kolegiją - B1 lygiu.
Bet apie lietuvių kalbos pasiekimo minimumą ten nekalbama“, -
antradienį interviu Žinių radijui sakė V. Būdienė.
V.Bacys aiškina, kad lietuvių kalbos egzaminas stojant į
universitetą ar kolegiją yra reikšmingesnis nei užsienio kalbos
mokėjimas.
„Lietuvių kalbos rezultatas turi žymiai didesnę įtaką stojant
į aukštąją mokyklą, nes užsienio kalbos reikia tik slenkstį
įveikti, o lietuvių kalbos rezultatas lemia tavo balą stojant į
aukštąją mokyklą. Kuo tu geriau išlaikai lietuvių kalbos
egzaminą, tuo daugiau tikimybės yra, kad tu gausi valstybės
finansuojamą vietą“, - BNS dėstė V.Bacys.
Viceministro aiškinimu, užsienio kalbos slenkstis įvedamas
siekiant didinti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą.
V.Būdienė taip pat kritikavo rengiamą Valstybinės švietimo
strategijos projektą, vadinama jį silpnu, nes nesuformuluojama,
kokios mokyklos turėtų būti siekiama.
„Baigiasi valstybinės švietimo strategijos galiojimas 2012
metais ir yra parengtas projektas naujos strategijos, tačiau
norėčiau pasakyti, kad jis yra silpnas, kadangi nėra aiškios
vizijos. Mes nesuformulavome Lietuvoje savo mokyklai, kokią matom
viziją, kokia ji turi būt, kokia jos svarbiausia misija, ką ji turi
svarbiausiai daryti“, - kalbėjo patarėja.
Jos vertinimu, strategijos pagrindas turi būti lituanistika
paremtas Lietuvos mokyklos išskirtinumas, unikalumas. „Lietuvių
kalba, lituanistika, baltistika, čia yra mūsų unikumas, todėl
viziją reikia ant tokių kojų pastatyti, tokį pagrindą jai
suteikti, nes dalykai, matematika, technologijos, fizika, kas nori -
tai kaip visur pasauly“, - sakė V.Būdienė.
„Mes turim atsakyti, kas turi būti mokyklos unikalumas.
Tapatybės ugdymo vieta yra šeima ir mokykla, ypatingai mokyklose
savo tapatybę įgyjame, sustipriname, tampame patriotais, išmokstame
tokių dalykų, kurie vėliau tampa mūsų gebėjimais ir nuostatomis.
Manau, kad mūsų mokyklos unikalumas turi būti tai, kas lietuviška,
kas baltiška, ir lietuvių kalbos prioritetas turi būti kaip
tapatybės ugdymo pagrindas“, - kalbėjo prezidentės atstovė.
Viceministras V.Bacys savo ruožtu primena, kad lietuvių kalbos
stiprinimo priemones apibrėžia kitas dokumentas.
„Ši Vyriausybė yra patvirtinusi Lietuvių kalbos strategiją ir
dėl to mes tikrai nemanome, kad reikėtų atkartoti tam tikrus
dalykus kituose dokumentuose. Lietuvių kalbos strategijoje yra
numatytos ir priemonės, ir visi kiti dalykai stiprinant lietuvių
kalbą. Tai būtų dubliavimas“, - teigė V.Bacys.
