L. Stankūnaitė šiandien mamai atsiuntė nuotrauką, kaip pirmąją mokslo metų dieną naujoje mokykloje atrodė mergaitė. „Net džiugu matyti, graži, laiminga, tvarkingai aprengta, plaukučiai gražiai sušukuoti. Džiaugiuosi, kad ir vienai anūkei viskas gerai, ir antrai puikiai sekasi, tik, aišku, Violetos mergaitei iki šiol labai trūksta mamos“, - sakė T. Stankūnienė.
Kokią mokyklą - privačią ar valstybinę - pradėjo lankyti aštuonmetė, neatskleidžiama. „Nesinori, kad vaikas vėl būtų pradėtas persekioti, juk iš tų žmonių visko galima tikėtis, apguls visus kampus“, - teigė L. Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas.
Lankyti mokyklą L. Stankūnaitės dukra pradėjo daugiau nei po aštuonerių mėnesių pertraukos.
Pernai gruodžio 16 dieną Kėdainių rajono apylinkės teismui paskelbus, kad mergaitės gyvenamoji vieta yra nustatoma su jos mama, seneliai Laimutė ir Vytautas Andrius Kedžiai skubiai vaiką paėmė iš mokyklos ir daugiau į ją nebeleido.
Buvusi mergaitės globėja N. Venckienė išsikovojo, kad mergaitė mokytųsi namuose. Į Venckų namus mokytoja ateidavo du kartus ir su pirmoke dirbdavo po 22 valandas per savaitę.
Teismo sprendimas buvo įvykdytas gegužės 17 dieną. Nuo to laiko aštuonmetė gyvena su savo mama.
Paėmus mergaitę iš globėjos namų N. Venckienės ir jos mirusio brolio pasekėjai mergaitės gyvenamosios vietos ieškojo visur.
Vienas D. Kedžio šalininkų Renaldas Ščiglinskas L. Stankūnaitę su dukra aptiko pietaujančias Kauno rajone ir jų nuotraukas netrukus paskelbė socialiniame tinklalapyje.
Dėl neteisėtos informacijos rinkimo apie žmogaus asmeninį gyvenimą R. Ščiglinsko atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jį pavesta atlikti Kauno rajono policijos komisariatui.
Nuo mergaitės išvadavimo iš globėjos namų praėjo daugiau nei trys mėnesiai, tačiau „violetinės“ publikos noras sužinoti, kur yra vaikas, nemažėja. Prie prezidentūros, kur nuo gegužės 17 dienos kasdien renkasi Garliavos šeimos šalininkai, atsirado naujas plakatas, klausiantis, kurioje mokykloje mokosi L. Stankūnaitės dukra.
Bijant tolimesnio L. Stankūnaitės dukters persekiojimo, dėtos visos pastangos, kad naujoje mokykloje mergaitės nebūtų galima identifikuoti ir jai būtų užtikrintos visos sąlygos mokytis, bendrauti, gyventi visavertį gyvenimą, kaip ir kitiems jos amžiaus vaikams.
Dėl globėjos namuose patirtos traumos, psichologai iki šiol nepataria leisti mergaitei matytis su savo seneliais. Šie dėl susitikimų su anūke kreipėsi į teismą. Buvusi globėja pagal įstatymus nėra vaikui artima giminaitė, todėl ji susitikimų su brolio dukra negalėtų išsireikalauti net teisme, pasimatymai galėtų įvykti tik L. Stankūnaitei leidus.
