Šio rudens sensacija mokyklose – elektroninis mokinio pažymėjimas

Miestuose, kur veikia elektroniniai transporto bilietai, mokinio pažymėjimas bus ir keleivio kortelė. Privalumų, rodos, daug, tačiau ar tokia kontrolė nepažeis mokinių teisės į privatus gyvenimo gerbimą?

„Pradėjome dirbti su mokyklomis nuo sausio mėnesio. Jau turim daugiau negu 80 sutarčių su mokyklomis ir per 30 tūkst. moksleivių. Planuojame, kad iki gruodžio vidurio išduosime pirmą porciją – 50 tūkst. elektroninių mokinio pažymėjimų 21 savivaldybėje.

Taip pat tariamės su Klaipėda ir Šiauliais, kur pažymėjimas bus steigiamas per savivaldybes visose jų mokyklose“, - pasakojo projektą įgyvendinančios bendrovės „ID4S“ direktorė Agnė Zalanskaitė.

Ji pabrėžė, kad mokyklos, kurios norėtų diegti elektroninį mokinio pažymėjimą, privalo šiuo klausimu pasitarti su tėvais, mokytojais ir mokiniais – aptarti sprendimą mokyklos taryboje ir tik tada galutinai nuspręsti – reikia mokyklai elektroninio pažymėjimo ar ne. Juolab, kad pažymėjimo kaina – 20 litų. Pinigus mokėti turės mokinių tėvai.

Pažymėjimą iki rugsėjo vidurio užsakę mokiniai gaus dokumentą spalio mėnesį. Pradėjusi nuo pažymėjimų išdavimo, bendrovė su partneriais imsis mokyklose įrenginėti reikiamus prietaisus, diegti kompiuterines programas.

Kai kurias mokyklas, kurios pareiškė norą turėti elektroninį mokinio pažymėjimą, jau aplankė projekto rengėjai, įvertino, kokios ir kiek įrangos reikės, kad pažymėjimai pilnai funkcionuotų.

„Tarkime, norint užfiksuoti, kiek mokinių atėjo į mokyklą, reikia prie įėjimo įrengti specialius vartus. Prieš tai svarbu suskaičiuoti, kiek mokykloje įėjimų, pasitarti, kokio tipo vartų mokykla nori. Taip pat įvertinti, ar bibliotekose jau įvesta kokia nors knygų išdavimo sistema arba kiek mokykloje maitinimo taškų – ar yra tik valgykla, ar ir bufetas, kavinė“, - paaiškino A. Zalanskaitė.

Pasakodama apie elektroninio mokinio pažymėjimą, A. Zalanskaitė vardino potencialius jo privalumus. Kone svarbiausi – taupyti valstybės pinigus, palengvinti mokyklos darbuotojams ataskaitų rengimą, užkirsti kelią nusikaltimams (kad pažymėjimas nebūtų padirbinėjamas, kad būrelius lankančių vaikų sąrašai nebūtų fiktyvūs, kad skaidriau būtų skaičiuojama, kiek mokinių iš tiesų valgė nemokamus pietus), kontroliuoti žalingus vaiko įpročius.

* Sunkiau padirbti dokumentą. Iki šiol buvo atvejų, kai mokiniai popieriniame pažymėjime patys ar prašė mokyklos darbuotojų, kurie pildo dokumentą, įrašyti melagingą gimimo datą. Kai pažymėjimas liudija pilnametystę, su juo galima pirkti rūkalus, alkoholį, įeiti į naktinius klubus ar kitas pasilinksminimo vietas. Mokinio duomenys bus tikrinami pagal mokinių registrą, padirbinėjimo galimybė sumažėja.

* Įėjęs į mokyklą su pažymėjimu, mokinys bus automatiškai užfiksuojamas. Taip kaupsis duomenų apie mokyklos lankomumą bazė – matysis, kada mokinys atėjo į mokyklą, kiek dienų ar pamokų praleido, kiek vėlavo į pamokas.

* Miestuose, kuriuose veikia elektroniniai bilietai, mokinio pažymėjimas bus ir keleivio kortelė. Su šiuo mokinio pažymėjimu mokiniams bus taikomos nuolaidos įvairiose parduotuvėse, kultūros įstaigose.

* Pažymėjimas padės skaičiuoti, kiek pradinukų gavo jiems priklausančius pieno produktus ir vaisius; už kokį kiekį produktų ir vaisių įmonėms reikia pervesti pinigus. Viskas veiks taip: mokinys valgykloje prie kasos priglaudžia savo pažymėjimą prie planšetės, pamato savo vardą pavardę, galimybę pasirinkti pieno produktą ir vaisių; planšetėje mokinys keliais paspaudimais pasirenka norimus priešpiečius; už prekystalio stovinti pardavėja jos pusėje įrengtoje planšetėje pamato mokinio pasirinkimą, paduoda, kas buvo užsakyta, o duomenys automatiškai keliauja į duomenų bazę ir gula į statistiką.

* Nuo 2013 metų rudens mokinio pažymėjimas galbūt taps savotiška banko kortelė, į kurią mokinių tėvai galės vaikams pervesti pinigų. Vaikai galės susimokėti už maistą mokyklos valgykloje, vėliau – ir kultūros įstaigose, mokiniui draugiškose parduotuvėse ir restoranuose, bet negalės atsiskaityti tose parduotuvėse, kur parduodami rūkalai, alkoholis, kenksmingi maisto produktai (traškučiai ar gazuoti gėrimai). Taip pat mažesnių klasių mokinius pinigai mokinio pažymėjime turėtų išgelbėti nuo vyresniųjų reketo: neturėdamas grynųjų, jis bus mažiau patrauklus skriaudikams.

* Valstybė kiekvienais metais išleidžia 90 milijonų litų nemokamam mokinių maitinimui ir 400 milijonų litų neformaliam ugdymui – būreliams. Dažniausiai sunku tiksliai suskaičiuoti, kiek vaikų iš tiesų valgė valstybės apmokėtą maistą ir kiek jų lankė būrelius.

Elektroninį pažymėjimą turintis vaikas imdamas nemokamus pietus pridės savo pažymėjimą prie planšetės ir taip pasižymės, kad jis, o ne kas kitas, paėmė jam priklausančius pietus. Bus aišku, kiek tiksliai tą dieną vaikų valgė valstybės apmokėtą maistą.

* Mokyklos virtuvė ryte gaus duomenis, kiek mokinių atėjo į mokyklą, kiek atėjo tų, kuriems reikalingas nemokamas maitinimas. Bus paprasčiau apskaičiuoti, kiek porcijų maisto ruošti.

Supaprastės ataskaitų rengimas – juodą darbą padarys kompiuterinės programos.

* Klaipėdoje buvo susiklosčiusi paradoksali situacija – būrelius lankė daugiau mokinių nei jų iš viso yra savivaldybėje. Būrelių sąrašai kol kas yra fiktyvūs. Kai kurie vaikai net nežinojo, kad lanko tenisą ar kurį kitą užsiėmimą. Turint elektroninį pažymėjimą atėjus į būrelį reikės pasižymėti, taip supaprastės apskaita, savivaldybės matys, kiek mokinių iš tiesų lanko vieną ar kitą būrelį.

* Bibliotekose mokinio pažymėjimas veiks kaip bibliotekos abonementas. Bibliotekininkei nereikės pildyti popierinių kortelių, tik pridėti skaitiklį prie knygos ir pažymėjimo barkodų. Bibliotekininkė matys, kokias knygas vaikas yra paėmęs, kokias vėluoja grąžinti, galės apie tai informuoti mokinius ar jų auklėtojas.

Viena vertus, naujasis pažymėjimas įneš daug patogumų. Kita vertus, mokiniai gali pradėti jaustis sekami. Iki 2015 metų didžiojoje dalyje Lietuvos mokyklų elektroninis pažymėjimas jau turėtų pilnai veikti. 2014 metais pagal iniciatorių planą pažymėjimą turėtų turėti daugiau negu pusė moksleivių.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius įsitikinęs, kad projekto sumanytojai privalo pagrįsti, ar tikrai nėra kito būdo užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

„Yra toks dalykas kaip teisė į privataus gyvenimo gerbimą. Bet kada, kai kažkas apdirba tokią informaciją kaip vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, tai jau laikoma teisės į privatumą ribojimu“, - aiškino H. Mickevičius.

Žinoma, ne bet koks ribojimas yra pažeidimas. Pirmiausia jį turi leisti įstatymas. „Kitas kriterijus – tikslas. Teisėta, jei ribojimas atsiranda siekiant nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos apsaugos, kovos su nusikalstamumu ar panašių tikslų“, - sakė ŽTSI direktorius.

Jei elektroninis mokinio pažymėjimas diegiamas tik dėl patogumo, tai, anot H. Mickevičiaus, nėra pakankama priežastis varžyti privatų mokinių gyvenimą.

Galiausiai naujoji sistema turėtų įveikti būtinumo testą – ar privatumą ribojanti sistema yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui?

H. Mickevičiaus teigimu, jis kaip ir visuomenė per mažai žino apie naująjį sumanymą, dėl to negali jo vertinti. Reikia laukti, kol pažymėjimas pradės veikti ir ką nuspręs teismas konkrečiais atvejais, jei bus į jį besikreipiančių moksleivių, tėvų, mokytojų.

„Bendras pastebėjimas – Lietuvoje pastaruoju metu daug labai neapgalvotų iniciatyvų, ribojančių mūsų privatumą. Žmonėms nerūpi, kad kažkas skverbiasi į jų privatų gyvenimą. Parodoma, tarsi tai didelė pažanga, - stebėjosi ŽTSI vadovas. - Kurį laiką Vilniaus savivaldybė džiaugėsi vaizdo kameromis troleibusuose, nors jų efektyvumas yra labai menkas. Galime būti lengvai sekami ir nieko dėl to nedarome, net nediskutuojame apie tai.“

Jis minėjo psichologų darytus tyrimus, kurie rodo, kad vaikai jaučiasi prasčiau, kai žino, kad yra stebimi.

Šeimos psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė, susipažinusi su projektu, uždavė rengėjams kelis klausimus. „Idėja graži, atrodo patogu, kita vertus, kas bus mokiniui, jei jis kortelę paliks namie ar pames? Tai gali kelti labai didelį stresą, ypač pradinukams“, - įsitikinusi specialistė.

Tose mokyklose, kur įėjimuose bus įrengiami vartai su fizine užkarda, gali susikurti kalėjimo atmosfera. „Aš nenorėčiau, kad mokykloje durys būtų valdomos kortele. Tarkime, jei vaikui vyresni mokiniai atima kortelę, negaliu jo net išsivesti iš mokyklos?“, - klausė psichologė.

Taip pat yra rizika, kad mokytojai ims moralizuoti – kritikuoti vėluojančius ar ne pagal programą knygas imančius mokinius.

„Viskas priklausys, kaip bus naudojami mokinių asmeniniai duomenys – ar bus tik skaičiukai apskaitai – kiek valgė nemokamus pietus, kiek lankė būrelius, ar bus galima išsitraukti duomenis ir įvertinti, ką konkretus vaikas veikia visą mėnesį“, - teigė G. Gutautė-Klimienė.

Projekto sumanytoja A. Zalanskaitė įsitikinusi, kad ŽTSI vadovo ir psichologės nerimas kyla dėl informacijos stygiaus. Jos įsitikinimu, mokinio teisė į privatų gyvenimą nebus pažeista. „Kaip žmonės turėdami savo pasą ar ID kortelę, dėdami elektroninius parašus yra ramūs, taip ramūs galės būti ir mokiniai. Pažymėjime bus visos technologijos, kurios yra ir pase. Esame numatę, kad jei mokinys nenorės, kad jo tėvai matytų lankomumo ar vartojimo statistikas, užtikrinsime tai“, - ramino projekto rengėja.

Iniciatyva suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija. Pametęs kortelę, mokinys galės ją blokuoti telefonu arba informacinėje sistemoje, taip pat pasakyti apie tai mokyklos administratoriui.

„Kortele joks kitas asmuo pasinaudoti negalės, ant jos yra mokinio nuotrauka. Kiekvienas mokinys gaus pažymėjimo laikiklį, kuris turėtų padėti nepamesti pažymėjimo“, - tikino A. Zalanskaitė.

Komentuodama išsakytas baimes, kad pažymėjimus pametę mokiniai bus įkalinti mokyklose, nes be kortelių negalės išeiti, „ID4S“ direktorė pabrėžė, kad yra tik kelios mokyklos, kurios nori prie įėjimo įrengti vartelius. Daugelis mokyklų pareiškė norą įsirengti sistemas, panašias į parduotuvių, kuriose prie įėjimo iš abiejų pusių stovi jutikliai. Jie supypsi, jei pirkėjas išsineša paženklintą prekę.

Mokyklose pro tokio tipo vartus praėjus mokiniui, kuris turi pažymėjimą, jie užfiksuos kortelės duomenis, jokios fizinės užkardos nebus.

„Beje, technologijos sargo ar budėtojo mokykloje nepakeis. Jei mokinys pamiršo kortelę, jis prieis prie budėtojo ir užsiregistruos“, - paaiškino A. Zalanskaitė.