Maža to, vyras yra neprognozuojamo elgesio, ir niekas nežino, kas jam kurią dieną gali šauti į galvą. Juolab kad jis už savo veiksmus neatsako. Du teismai atmetė šio namo savininkų bendrijos (DNSB) „Kalnelis” prašymus iškeldinti Česlovą.
Po tokių teismų sprendimų pasijutęs nebaudžiamas 52 metų vyras sugebėjo privatizuoti iki tol nuomotą kambarį.
Užteko parodyti pažymas
„Todėl šiuo atveju laikyti, kad jo veiksmai, trikdantys normalų gyvenimą kitiems namo gyventojams, yra sąmoningi ir tyčiniai, pagrindo nėra”, – juodu ant balto parašyta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje.
Prieš tai panašią nutartį priėmė Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas, į kurį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos kreipėsi DNSB „Kalnelis”.
„Neiškeldinti!” – toks buvo abiejų teismų verdiktas. Česlovui užteko parodyti pažymas iš Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro ir paaiškinti, kad jis turįs kurtumo negalią bei rimtų sveikatos problemų.
Į jo, o ne į 80 daugiabutyje gyvenančių šeimų pusę stojo Lietuvos kurčiųjų draugija ir Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius.
Sofą ištempė į balkoną
Teismuose bendrijos atstovai pasakojo, kad į daugiabutį 1997-aisiais atsikraustęs Česlovas ardo ir gadina jam išnuomotą kambarį, yra visiškai jį apleidęs.
2004 metais jis suniokojo signalizaciją, 2009-ųjų vasarą sukėlė gaisrą, po metų sulaužė karšto vandens skaitiklį.
Anot bendrijos atstovų, dėl Česlovo elgesio kaimynams čia gyventi tampa neįmanoma.
Jis nuolat su jais konfliktuoja, gąsdina, bendrojo naudojimo patalpose buvo pripurškęs ašarinių dujų, prieš porą metų išlaužė kaimyninio kambario, kuriame niekas negyveno, duris ir išnešė iš jo sofą į balkoną.
Triukšmadarys aiškino, kad joje susikaupusios dulkės jam sukelia alergiją.
Be to, Česlovas nuolat degina stipraus kvapo smilkalus, iš jo buto sklinda nemalonūs kvapai, triukšmas.
Gąsdina kaimynų vaikus
Vasarą Česlovas praleido Molėtų rajone, sodyboje pas gimines. Netrukus jis grįš į Vilnių.
„Kiekvieną dieną dairomės, ar dar negrįžo. Nors nei aš, nei mano motina negirdi, kai Česlovas pasirodo, sienos dreba.
Tada baisu jam pasipainioti po kojomis koridoriuje”, – prisipažino kaimynystėje gyvenanti Agota.
Moters žodžiais, siautėjančiam Česlovui negaila nei jos 81 metų motinos, nei koridoriuje žaidžiančių kaimynų mažų vaikų. Pamatęs mažylius vyras kriokia, kad visus juos išprievartaus.
Kaimynams Česlovas po teismų pareiškė, kad į policiją jie gali daugiau nesikreipti. Juk nutartyse aiškiai parašyta, kad bet kokie jo veiksmai negali būti laikomi tyčiniais.
Gaisras kilo dėl žvakės?
Teismai nekreipė dėmesio į pareiškimus Lietuvos kurčiųjų draugijai dėl netinkamo Česlovo elgesio ir visiškai apleisto buto, į namo gyventojų raštus dėl užlietų butų ir sukelto gaisro, daugybės kitų Česlovo prikrėstų eibių.
Pats Česlovas per vertėją Arūną Šaukecką aiškino, kad įstatė duris, o įrengiant bendrą virtuvę prisidėjo pinigais.
Atsakovas pažadėjo daugiau nebedeginti smilkalų. Gaisras tualete esą kilo dėl žvakės, aprūko tik patalpos.
Česlovas tikino, kad karšto vandens skaitiklį sugadino valydamas ant vamzdžio susikaupusius nešvarumus.
Į Česlovo pusę stojo ir Lietuvos kurčiųjų draugija. Jos atstovų žodžiais, Panevėžio gatvės daugiabutyje gyvena ir daugiau kurtumo negalią turinčių asmenų, todėl ši aplinka Česlovui yra tinkama.
Buvusiame bendrabutyje nuolat kyla įvairių buitinių konfliktų, tačiau dėl to kaltas ne vien Česlovas.
O iškeldinti Česlovo esą nėra kur, nes sodyboje Molėtų rajone gyvenantys giminės jo nelaukia ir nepriima.
Be to, gyvendamas Vilniuje jis turi galimybę lankytis gydymo įstaigose su vertėju, o tokia pagalba jam būtina.
Gydytis niekas neprivers
Nors teismas pažymėjo, kad nuomininką, kuris netinkamu savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas greta gyventi ir kitiems žmonėms, galima iškeldinti, į gautus gyventojų skundus nusprendė neatsižvelgti.
„Tik sovietmečiu žmogus galėjo būti gydomas be jo sutikimo. O dabar tik teismas gali spręsti apie jo įgalumą ar neįgalumą. Čia yra didžiausia problema”, – samprotavo Vilniaus gestų kalbos vertėjų centro direktorius Dainius Jakutis.
Viena Respublikinio kurčiųjų reabilitacijos centro darbuotoja pripažino, kad privalėjo būti Česlovo pusėje, reikėjo stengtis jam padėti.
„Taip, kaimynai jo vengia. Tačiau kartais jie galbūt sutirština spalvas.
Visi mes esame nenuspėjami”, – kalbėjo Respublikinio kurčiųjų reabilitacijos centro darbuotoja. Ji patvirtino, kad Česlovui buvo suteikta galimybė „pailsėti” psichiatrijos ligoninėje Naujojoje Vilnioje.
Panevėžio gatvėje esančio namo gyventojai su nerimu laukia iš atostogų grįžtančio ūmaus būdo Česlovo, tai sukeliančio gaisrą, tai užliejančio kaimynus. Nors kambarį jis tik nuomojosi, teismas vyro iškeldinti neleido, nes jis esą nesuvokia savo veiksmų.
Kaip elgsis Česlovas, niekas nežino
Danuta Gedžiūnienė, Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Kalnelis” pirmininkė
„Vasarą tas žmogus gyveno sodyboje Molėtų rajone, kurią paveldėjo po motinos mirties. Bet rudenį jis sugrįš į Vilnių. Kaip jis elgsis, niekas nežino.
Tiesa, po teismų gyventojas aprimo, galbūt išsigando. Tačiau pajutęs, kad yra nebaudžiamas, jis gali vėl pakelti galvą. Juolab kad kambarys dabar priklauso jam. Jis – jau ne nuomininkas, o kambario savininkas.
Priimdami sprendimus teismai pabrėžė, kad vyriškio nėra kur iškeldinti, nes jis neturi gyvenamojo ploto. Niekam nebuvo įdomu, kad jam priklauso dalis namo.
Aplink triukšmadarį gyvena kurtieji. Bet ir jiems kantrybė baigiasi, kai vyras ima kibti prie jų, tenka kentėti įvairiausius išsišokimus.”
