Pamiškėje styrančiuose bedvasiuose brūzgynuose kažkas sujudėjo. Staiga vienas žolių kauburėlis pakilo nuo žemės, grėsmingai išsitiesė ir pradėjo slinkti link manęs. Tik galingas ginklas SAKO TRG-42 išdavė, kad tai - ne kažkokia pelkių būtybė, bet gerai užsimaskavęs snaiperis.
„Jeigu sugebėsi paslėpti galvos siluetą, pastebėti tave bus labai sudėtinga“, - paaiškino buvęs eskadrono „Erelis 02“ karys Ernestas Kuckailis. Jis tarnavo Kosove, Afganistane, Irake. Dabar šis patyręs karys - Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro snaiperių ir taikliųjų šaulių rengimo ekspertas.
Antradienį Jonavos rajone, aplink Ruklą plytinčiuose miškuose, aidėjo galingų ginklų šūviai. Štabo seržanto E. Kuckailio prižiūrimi kariai treniravosi prieš Taikliojo šaulio kurso egzaminą. Geriausiems jų bus pasiūlyta žengti dar toliau – tapti snaiperiais.
Šis elitinis karys geba atlikti ne tik taiklų šūvį, bet ir moka puikiai maskuotis, prisitaikyti prie aplinkos, orientuotis vietovėje. Snaiperis yra itin pastabus, kantrus ir itin ištvermingas. „Kartais sudėtingose užduotyse atrodydavo, kad daugiau nebegaliu. Bet grįždavau, nurimdavau, atšildavau nušalusias galūnes ir suprasdavau, kad gerai padirbėjau“, - apie psichologiškai sudėtingas situacijas pasakojo vienas iš pirmųjų Sausumos pajėgų snaiperių. Jis negalėjo atskleisti savo tapatybės.
Taiklus šūvis – nebūtinai mirtinas
Kariuomenės snaiperiai turi išvesti iš rikiuotės priešo karius. Ne tik žudyti. Jų užduotis – klausyti, trikdyti, žvalgyti.
„Šaudoma ne tik į priešo gyvąją jėgą. Snaiperiai gali naikinti ir stebėjimo įrenginius. Pavyzdžiui, radarus, tolimačius ir kitą techniką. Viską, kuo jie mus stebi.
Taip pat jis gali trikdyti priešo veiklą. Nebūtina nukauti kareivio - galima įvaryti paniką, sukaustyti jo veiklą, laisvą judėjimą. Pasiekti, kad priešai bijotų toliau eiti ir net iškišti galvą“, - pasakojo patyręs Sausumos pajėgų snaiperis.
Ekspertas E. Kuckailis pabrėžė, kad šiuolaikiniai snaiperiai daug prisideda ir prie žvalgybos užduočių atlikimo: „Jie turi puikias galimybes vietovėje rinkti informaciją apie priešą ir laiku perduoti ją vadovybei.“
Snaiperius galima pritaikyti ir puolamosiose, ir gynybinėse operacijose. Jie gali saugoti maršrutus ir vietoves, kurių negali stebėti pėstininkai. Gali veikti miškuose, pamiškėse, miestuose. „Šie kariai yra labai svarbūs šiuolaikinėse operacijose, kokios vykdomos Afganistane ar Irake. Ten nėra aiškios fronto linijos. Priešas gali pasirodyti iš bet kur. Todėl snaiperiai dengia tas vietoves, kurių padaliniai negali nuolat kontroliuoti. Reikia gebėti atpažinti priešą, atskirti jį nuo civilio“, - aiškino E. Kuckailis.
Rekordinis šūvio nuotolis
Vidutinis snaiperio šaudymo nuotolis yra apie 500-1000 metrų. Tačiau kalibru, kuris naudojamas Sausumos kariuomenėje (338 Lapua Magnum. - Red.), puikiomis oro sąlygomis taikliai šauti galima ir už pusantro kilometro.
„2009 metais Afganistane buvo patvirtintas rekordinio nuotolio šūvis, kurį atliko britų snaiperiai. Atstumas siekė apie 2470 metrų. Tokį solidų šūvį gali atlikti tik labai patyręs snaiperis, mokantis gerai skaičiuojanti, turintis puikų koreguotoją“, - pasakojo buvęs karys E. Kuckailis.
Taiklumas priklauso nuo kario patirties, įrangos ir ginkluotės, oro sąlygų. „Vėjas yra didžiausias snaiperio priešas. Net labai turtingą patirtį turintys snaiperiai visą gyvenimą kovoja su vėju.
Ir iš nedidelio nuotolio pataikyti gali būti sudėtinga. Retai kada aiškiai matai taikinio siluetą. Dažniausiai tai būna tik fragmentas. Juk priešai juda, slepiasi, vengia ugnies“, - apie šaulių darbo specifiką kalbėjo štabo seržantas.
Nepastebi net žvėris
Kita svarbi snaiperio darbo dalis – maskavimasis. Šaulys privalo gerai paslėpti ginklą, o savo kūno siluetą sulieti su aplinka.
„Sunkiausia - paslėpti ginklą ir optinio taikiklio stiklą. Tam naudojamas specialus tinklas. Kartais manoma, kad tinklas ant optinio taikiklio iškraipo vaizdą. Tačiau taip nėra. Optikos didinimas yra toks galingas, kad leidžia sufokusuoti vaizdą net per tinklo tarpelius“, - paaiškino buvęs „Erelis 02“ karys E. Kuckailis.
Pagrindinis kūno maskuotės elementas yra vadinamas gilio kostiumas. Kiekvienas snaiperis jį pasigamina pats. Visos kostiumo detalės yra gerai pritvirtintos, kad snaiperis savo pozicijoje nepaliktų jokių pėdsakų. Kostiumas niekada nėra skalbiamas, kad įgautų gamtos kvapą. „Kartais nutinka ir taip, kad laukiniai gyvūnai ar paukščiai nebekreipia dėmesio į šalia gulintį snaiperį. Tai snaiperiui yra aukštas įvertinimas“, - šypsojosi ekspertas.
Vienas iš kalbintų Sausumos pajėgų snaiperių pasakojo, kad per pratybas nutinka įvairių netikėtumų. Pavyzdžiui, yra buvę, kad užsimaskavusio šaulio panosėje pražygiuoja kariai ar net grybautojai. „Jie ieško grybų, ne mūsų, todėl dažniausiai nepastebi“, - juokėsi karys.
Snaiperis pasakojo, kad kartą per pratybas jų panosėje pasirodė priešininkų skyrius. Maždaug 12 karių išsilaipino iš karinio transporto ir pradėjo žvalgyti miško plotą ieškodami užsimaskavusių snaiperių. „Jie priėjo per keletą metrų prie manęs, tačiau paskutinę akimirką apsisuko ir grįžo“, - lyg apie filmo siužetą pasakojo patyręs snaiperis.
Parą - ant žemės nejudant
Dar viena svarbi snaiperių darbo dalis vykdant užduotį yra tinkamos pozicijos išsirinkimas ir įrengimas.
Ji turi būti įrengta taip, kad karys gerai matytų taikinį ir jam būtų patogu. Jeigu jautiesi nepatogiai – pozicija įrengta blogai. „Šliauži, užsiimi poziciją ir staiga supranti, kad guli ant skruzdėlių tako. Jeigu ta pozicija gera, tada tenka susidraugauti ne tik su ginklu, bet ir su skruzdėmis“, - juokavo vienas iš kalbintų snaiperių.
Anot patyrusių šaulių, poziciją reikia įsirengti taip, kad galėtum dar kažką nuveikti. Jeigu taip įsikurti neišeina, tada reikia pasiruošti ilgai nejudėti. „Jeigu reikia parą nejudėti, tai būna didelis išbandymas. Bet įmanoma. Parą nejudėti, nevalgyti nėra didelė problema. Nevalgyti galima ir dvi paras, bet nejudėti neišeis - sutrauks mėšlungis“, - šaltu profesionalo balsu paaiškino vienas iš snaiperių. Ilgiausiai stebėjimo poste jis išbuvo apie 40 valandų.
Snaiperių dvikovos – mitas
Holivudo filmuose snaiperiai veikia pavieniui. Tačiau realybė yra kitokia. Todėl kvapą gniaužiančios snaiperių dvikovos, kurias dramatiškai piešia kino scenaristai, – retenybė.
„Nusikalstamo pasaulio šauliai su optiniais taikikliais gal ir dirba vieni, bet kariuomenėje yra kitaip. Snaiperiai veikia grupėmis, kurių dydis skiriasi. Standartinė grupė yra du asmenys, bet gali būti ir skyriaus dydžio (apie 12 žmonių. - Red.)“, - sakė snaiperių ir taikliųjų šaulių rengimo ekspertas E. Kuckailis.
Snaiperių grupėje vienas yra šaulys, o kitas - koreguotojas ir stebėtojas. Jis padeda pasirinkti teisingus taikiklio nustatymus.
Jeigu grupėje yra daugiau snaiperių, kiti saugo užnugarį. „Kai dirba dviese, jie sutelkia dėmesį į objektą. Tada labai sunku matyti viską aplinkui. Todėl kiti saugo užnugarį, palaiko ryšius, koordinuoja veiksmus. Prireikus net gali pridengti atsitraukimą. Snaiperiai yra ginkluoti dideliais ginklais, todėl jiems sunku manevruoti. Tie papildomi kariai yra labai didelė parama“, - apie elitinių karių darbą pasakojo štabo seržantas E. Kuckailis.
* * *
Pabaigę savo treniruotę du Sausumos pajėgų snaiperiai grįžo į tą šaudyklos vietą, kur kiti kariai ruošėsi Taikliojo šaulio egzaminui. Kai gilio kostiumais vilkintys mistiniai kariai įsimaišė tarp kitų šaulių, pastebėjau kelis pagarbius žvilgsnius. O kaip kitaip, juk jie – geriausi iš geriausių.
