Teisingai, aš nerašiau, tai štai dabar ir parašysiu, juo labiau kad galiu būti tyras kaip krištolas: reklama niekas nebeapkaltins (koncertas jau praeityje), pasipūtimu prieš varguolius, negalėjusius nueiti į Vingio parką - irgi (nes pats renginyje nebuvau, nes esu dabar prie jūros, o į Nidos prieplaukos vyninę Lady Gaga nesutiko atvažiuoti).
Reakcija į tai, kad į Lietuvą atvažiavo labai sėkminga pasaulinio garso atlikėja, puikiai atspindi, kaip koks drumzlinas veidrodis, visus tautos kompleksus ir saviplakos pomėgį.
Kalbu ne apie išprotėjusių iš laimės gerbėjų, prigulusių Lady Gagos pataluose, egzaltuotas istorijas - tokios kvailybės, kaip ir fotografų sekiojimas paskui viską ir visus, kas susiję su žvaigžde, ir aprašinėjamos viešbučio apartamentų smulkmenos, kaip tik ir yra normaliausias ir sveikiausias dalykas. Taip yra visame pasaulyje (išskyrus gal Šiaurės Korėją ir Saudo Arabiją, kur tokio koncerto apskritai nebūtų buvę). Tai niekam nekenkia.
Renginys buvo išskirtinė proga apsišaukėliams intelektualams, tautinės savimonės skaistybės puoselėtojams ir tikrojo meno vertintojams paleisti visu garsumu nuzulintą ir iki ašarų pažįstamą plokštelę apie kultūros griuvėsius, komerciją vietoje kūrybos ir reklamos jėgą, išsukinėjant vienadienes amerikietiškas šiukšles.
Kartais svarstau, ką jie, vargšai, apskritai veiktų, apie ką kalbėtų, jei ne tas didžiulis ir baisus, neteisingas ir iškreiptas pasaulis, kuriame jie gali parodyti savo išskirtinumą, spjaudydamiesi ir spardydamiesi, ir nuolat kartodami, kad televizijos nežiūri, blizgių žurnalų neskaito, greito maisto nevalgo, prekybos centruose nesilanko, pramogų pasaulio žvaigždučių ir žvaigždukų nepažįsta ir nežino.
Jie gyvena neigimu, nes teigiamo neturi nieko; jie yra nykūs parazitai juodomis širdimis, ir jų nuodingi ir blogai kvepiantys murmėjimai noriai priimami tų, kas nenori išaugti iš paaugliškos depresijos.
Pasirodo, jauna ir gerai išreklamuota amerikietė tuštutė Lady Gaga buvo atvykusi tik pinigų iš kvailelių susirinkti, o mūsų valdžia nieko nedaro, nes lankstosi ir keliaklupsčiauja prieš užsieniečius, net tuomet, kai Lady Gagos muzikos garsai buvo kelias valandas girdimi net ir miegamuosiuose sostinės rajonuose. Vaikai, seneliai ir nėščios moterys stambiaplokščiuose daugiabučiuose patyrė traumą iki gyvenimo pabaigos, nes iš Vingio parko ataidėjo nuo Sąjūdžio laikų nepatirtas šėtoniškas garsumas.
Mūsų toks santykis su užsieniečiais: jie visada mus skriaudžia ir iš mūsų tyčiojasi, o mūsų valdžia nieko nedaro, nes arba jiems užkišamos burnos pinigais, arba tiesiog valdžiai irgi patinka, kai iš Lietuvos žmonių tyčiojasi.
Prisiminkite, juk tai ta pati istorija nuo pat tų laikų, kai buvo privatizuotas tuometinis „Lietuvos telekomas“ ir žmonės neteko galimybės nemokamai plepėti ištisas valandas supuvusiais analoginiais laidais. Jie, suomiai su švedais, iš mūsų tyčiojosi, o valdžia nieko nedarė. Tyčiojosi „Viljamsas“, Mažeikiuose nupirkęs surūdijusią naftos perdirbimo įmonę, paskui - skandinavų bankai surengė ištisą patyčių orgiją, priskolinę visiems pinigų ir reikalavę grąžinti su palūkanomis, kaip kokie lupikautojai.
Londono olimpiadoje tyčiojosi ir iš mūsų sportininkų, ir iš sirgalių, kurie negalėjo makaluoti rankomis, o prakeikti ambasados biurokratai, užuot išspardę užpakalius Anglijos valdžiai, nutraukę diplomatinius santykius ir paskelbę karą Jungtinei Karalystei, sėdėjo lyg pelės po šluota ir patyliukais krizeno sau.
O prisimenate, kaip tyčiojosi amerikiečiai, kai ambasadoje Vilniuje ne, ne klausinėdavo, o „kvosdavo“ ir „tardydavo“ mūsų tautiečius, atėjusius vizų prašyti? Tai buvo be galo žeminantis pasityčiojimas. Paskui vizų nebereikėjo, bet ir ta tvarka pasirodė esanti pilna nesąmonių ir pasityčiojimų, o Vyriausybė, užuot įvedusi vizas amerikiečiams ir privertusi juos vizų prašinėti, ir vėl nieko nedarė.
Dabar štai ir norvegai tyčiojasi, nes savo šalyje taiko savas vaikų priežiūros ir globos taisykles, o iš tikrųjų tik mus pažeminti nori.
Žinoma, mūsų santykis su užsieniečiais visuomet buvo pažymėtas nevisavertiškumo ir aukos komplekso, bet šį rugpjūtį vykęs renginys buvo išskirtinis, nes pataikė tiksliai į tašką.
Aš bandžiau suprasti, kodėl būtent Lady Gagos koncertas, o ne kraupokai ir juokingai atrodančio Marilyn Mansono ar kokio kito triukšmingo užsieniečio pasirodymas privertė tūkstančius žmonių pareikšti savo panieką ir kone viešai atsiriboti.
Renginys ir reginys Vingio parke buvo išskirtinis tuo, kad buvo akivaizdus sėkmės, neribotų užmojų ir galios demonstravimas, neįtikėtinai garsus, ryškus ir absoliučiai dominuojantis didžiosios Lietuvos dalies protus, eterį ir žiniasklaidos puslapius.
Ir dar su labai brangiais bilietais (šiaip jau ne bilietai brangūs buvo, o daugelio pajamos per mažos, tai sau patiems ir reikėtų nukreipti apmaudą: kodėl, būdamas suaugęs, esu toks nevykėlis, kad net į Lady Gagos koncertą bilieto negaliu įpirkti? Kodėl esu toks niekam tikęs?).
Bet svarbiausia - koncertas buvo labai amerikietiškas: nė kiek neatsiprašinėjantis nei dėl populiarumo, nei dėl sumanios reklamos ir gerai išpūsto ažiotažo, nei dėl uždirbamų kalnų pinigų visame pasaulyje.
Mūsų piktieji žmonės būtent šito labiausiai nepakenčia: amerikietiško stiliaus, baltų šypsenų, ryškių šviesų ir beribio siautulio, nes visi šie dalykai jiems primena, kokie jie patys yra pilki, surūgę ir nevykę.
Taip, tai nei daugiau, nei mažiau - tik pavydas, labai taikliai išprovokuotas ir sužadintas. Pavydas ir tiems, kad kūrė reginį ir iš jo uždirbo, pavydas tiems, kurie ten ėjo ir viską matė, ir galės pasigirti, kad buvo. Tai pavydus jausmas, kad kiti buvo šioje trumpoje šventėje, o tu nebuvai.
Kai visi aplink džiaugiasi ir svaigsta dėl kažko, piktuoliui yra pati juodžiausia akimirka. Nes tais momentais jis slapčia abejoja, ar viską teisingai daro gyvenime. Būtent šioje abejonėje ir glūdi teigiamas pavydo aspektas, nes kuo daugiau tokių koncertų, tuo sunkiau bus atsilaikyti pykčio ir neigimo jėgoms.
