Tada ir pagalvojau: koks puikus sumanymas, kokia proga suartėti su kultūra, koks geras būdas ir pavyzdys minimaliomis sąnaudomis daryti didelius darbus!
Ir dar. Mes ne visada suprantame, jog vaikystėje patirtas kūrybos džiausmas, nutapyta gėlė, parašytas eilėraštukas, nulipdytas paprastas molinukas ar įminta gyvenimo mįslė, papasakota pasaka, sudainuota dainelė mažajam piliečiui dažnai tampa lemtinga pergale, talento atradimu ir įvykiu, kuris paženklina asmenybės tolimesnę brandą.
Parašęs šią pastraipą kaip tik ir prisiminiau du berniukus, kuriuos gerai pažįstu...
Ridas, kaip įprasta, atostogauja pusbrolio Dzido sodyboje prie upės. Jie sportuoja, skaito knygas, diskutuoja. Beje, berniukai pievoje įsirengė ir savo “olimpinį” stadioną. Dzidas, suradęs plokščią akmenį, imituoja Virginijaus Aleknos metimus, nuolat gerindamas rezultatus ir teigia, jei jo favoritas Londono olimpiadoje vėl taps čempionu, jam taip pat teks dalis laurų!.. Nenusileidžia ir Ridas. Jis simpatizuoja stipriausiam pasaulio žmogui Žydrūnui Savickui ir treniruojasi kilnodamas didžiulį akmenį. Šioje rungtyje Dzidas visada pralaimi savo svečiui. Kartą netikėtai tarp jų įsiplieskė karštas ginčas. Jo iniciatoriumi tapo šeimininkas Dzidas. - Mes domimės rezultatais… Kūno galia… O kur “sveika siela”?.. - Yra toks posakis: turi jėgos – proto nereikia! – atšovė Ridas. Nesutinku!.. O kur valia, ryžtas, kantrybė?.. Juk žmogus – ne mašina! – užprotestavo Dzidas.
Pamenu, jog tada nusišypsojau, išgirdęs berniukų diskusiją, ir džiūgaudamas pritariau jų mintims, rimtiems ketinimais ugdyti SAVE, surasti SAVO vietą gyvenime.
Ir štai netikėtumas: šiemet Socialiai atsakingo verslo klubas rengia naują – piešinių, o kartu ir knygų bei kultūros kelionę po Lietuvą – „Aš – vaikas - kuriu pasaulį, kuriame noriu gyventi!“
Geriau ir nesugalvosi!
Todėl ne tik „ALKOS“ leidyklos vardu, kuri daugiausia leidžia knygas, skirtas jaunajam skaitytojui, bet ir žinodamas mano gerai pažįstamų berniukų Rido ir Dzido nuomonę, tvirtinu, jog šiųmetinis renginys pataiko į dešimtuką, tartum Londono olimpiadoje šaudymo varžybose!
Kažkada, skaitydamas Liudvichą Fojerbachą, įsiminiau šias eilutes: „Kalbėjimas yra laisvės pasireiškimo aktas; žodis – tai laisvės paukštė. Dėl to kalbos lavinimas visiškai pagrįstai laikomas švietimo pamatu; ten, kur puoselėjamas žodis, puoselėjama ir visuomenė“.
Šiuos žodžius cituoju neatsitiktinai.
Kaip žinia, 2012 –ieji metai paskelbti didžiojo mūsų dainiaus Maironio metais. Prasidėjusiuose renginiuose – bibliotekose, kultūros centruose, mokyklose, vaikų darželiuose, o taip šeimose, žmonių sambūriuose – Lietuvoje ir užsienio valstybėse, kur tik gyvenama lietuvių, garsiai, raiškiai, dvasingai skaitomas Maironis.
Todėl, linkėdamas sėkmingos kelionės vaikų piešinių parodai.
„Aš – vaikas - kuriu pasaulį, kuriame noriu gyventi!“, tikiu, jog ją lydės patriotinė Didžio Dainiaus poezija, prasmingos deklamacijos, tautinės melodijos, pakilios nuotaikos bei kūrybos džiaugsmas.
Sveikinu Jus visus, kurie remia šį kultūrinį, pilietiškai prasmingą renginį ir suteikia galimybę mūsų vaikams kurti savo pasaulį! O jis – neabejokime – bus vertas Lietuvos vardo!
