Ant jaunuolių užgriuvo stipraus vėjo išverstos plytos, šiferis, medinės sijos. Dešimt jaunuolių buvo sužeisti, penki iš jų – sunkiai, vienas – žuvo. Tad ką daryti, kad nelaimės nepasikartotų?
Nesilankyti griuvenose
„Teko būti ne viename apleistame pastate. Būklė paprastai būna kritinė. Pastatais niekas per daug nesirūpina. Geriausiu atveju būna įspėjamieji ženklai, bet kas nori, tas gali praeiti. Jei žmogus neatsargus, gali nukentėti. Visos konstrukcijos būna paveiktos vandens, temperatūrų pokyčių“, - lrytas.lt pasakojo tinklaraščio apleisti.lt administratorius Vytautas Švitra.
Jis lankydamasis pastatuose-vaiduokliuose ne kartą sutiko benamių, taip pat išgėrinėjančių ar be priežasties po pastatus landančių jaunuolių.
„Patarčiau žmonėms nesilankyti apleistuose pastatuose. Niekada neskatinau jų pačių ten eiti. Tai nėra geriausia mintis. Visgi problema ne žmonėse, problema, kad yra sudarytos sąlygos ten patekti, dėl to įvyksta nelaimės“, - įsitikinęs tinklaraštininkas.
Jis, eidamas į apleistą pastatą, būtinai ima ką nors į kompaniją – jei kažkas nutiktų, esantis kartu galėtų ištiesti pagalbos ranką.
Griauti vaiduoklius
2008-ųjų metų duomenimis, Lietuvoje buvo apie 15 tūkst. apleistų pastatų, ketvirtadalis jų – griūvantys. Per pastaruosius ketverius metus šis skaičius pakito. „Dalis nuo to laiko sutvarkyta, dalis patys nugriuvo. Atsirado privačių namų mažuose miesteliuose, kurie nebenaudojami: seni žmonės miršta, jaunesni išvažiuoja į užsienį. Pastatai lyg ir turi šeimininką, bet yra neprižiūrimi“, - dabartinę situaciją apibūdino Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Per dvejus metus apie 200 griūvančių pastatų ir jų kompleksų buvo nugriauti naudojant Europos Sąjungos pinigus. Jei buvo skirti „valyti“ vien saugomas teritorijas, kur pastatai-vaiduokliai gadina kraštovaizdį.
Apie 10 milijonų litų dar šiais metais bus skiriama savivaldybėms bešeimininkių pastatų likvidavimui, 30 savivaldybių pareiškė norą šiuos pinigus pasidalinti.
Problema čia yra kita. Dažnai apleisti pastatai nebūna registruoti nekilnojamojo turto registre ir savivaldybės nežino, kam jie priklauso. Bandydami rasti šeimininkus, susiduria su 10, 20, o kartais ir šimtu vieno pastato bendrasavininkų. Kai kurie jau būna mirę.
Savivaldybė gali teisiniu būdu perimti turtą, tačiau tai reikalauja ilgo, kruopštaus darbo: keliais kanalais paskelbti, kad ieškomas savininkas, puse metų laukti, kad jis atsilieptų, vėliau kreiptis į teismą. Dabar, kiek supaprastinus procedūras, perimti apleistą pastatą savivaldybei trunka apie metus.
„Jei be teismo sprendimo pradėsi griauti tuos pastatus, tada atsiras savininkai ir sakys, kad jų turtą suniokojome“, - apgailestavo Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis. Jų savivaldybėje yra 222 apleisti pastatai. Kol kas nė vienas nėra kritinės būklės. Tad savivaldybė kol kas nesiima nė vieno jo savintis ir griauti.
Savininkas gali ir dovanoti apleistą pastatą savivaldybei, bet net ir tada reikia sutvarkyti nuosavybės dokumentus. Žmonės nenori vargti – dokumentus, ypač kaimuose, mažai kas saugojo, dėl to reikia laiko ir pinigų dokumentų atkūrimui ar paieškai archyvuose.
Bausti savininkus ir didinti mokesčius
Jei pastatas turi apsileidusį šeimininką, kuris neketina vargintis ir ką nors su griuvena daryti, galima jį paskatinti kertant per piniginę. Savivaldybės vykdo statinių priežiūros funkciją, todėl jos turi rasti, priversti susitvarkyti ar nubausti nerūpestingus pastatų savininkus.
Lietuvoje baudos už statinio nepriežiūrą svyruoja nuo 1 ir 5 tūkst. litų. Jas gali skirti savivaldybė. Jei šeimininkas nekreipia dėmesio į raginimą nugriauti pavojų keliantį statinį, bauda padidėja iki 5-25 tūkst. litų. Jei pastato savininkas nevykdo pareigūnų nurodymų ar trukdo jiems veikti, jam skiriama 2-20 tūkst. litų bauda.
Kita finansinė priemonė – mokestis už vaiduoklius.
Jau nuo kitų metų savivaldybės galės triskart padidinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį apleistiems pastatams – šiemet birželį Seimas pritarė sumanymui padidinti NT mokesčio kartelę nuo 1 iki 3 proc. nuo pastato vertės.
„Siūliau didinti NT mokestį apleistiems pastatams, nes reagavau į merų nusiskundimus: jie neranda priemonių, kaip tramdyti apleistų pastatų savininkus. Konkrečiai gavau signalų iš Palangos ir Kauno, - portalui lrytas.lt sakė Seimo narys Jurgis Razma. - Bausti administracinėmis baudomis yra keblu – žmogus veikos nepadaro, o tiesiog yra apsileidęs, jo turtas gadina vaizdą, atstumia turistus ir panašiai. Bendruomenė turi teisę iš tokio apsileidusio reikalauti didesnio mokesčio.“
Ardyti ir pardavinėti
Šis sprendimas, ko gero, yra mažiausiai veiksmingas. Užsidirbti iš statybinių atliekų – sunkiai įmanoma, o ir uždarbis – labai menkas. Nebent pastatas – iš senovinių molinių plytų. „Molines plytas supirkinėja, silikonines, jei švarios, irgi galima mėginti parduoti“, - sakė Vilniuje, įmonėje „Euro kasyba“ dirbantis Michailas.
Ne viename restorane ar kavinėje senų pastatų plytos naudojamos puošybai, interjerui kurti. Tokių plytų pirkėjų geriausia ieškoti internetu.
Nevertingo statybinio laužo išvežimas ne tik kad neduos pelno, bet dar ir kainuos. Priklausomai nuo atstumo iki sąvartyno. Tarkime, „Euro kasyba“ už 12 kubinių metrų atliekų išveža už 450 litų.
