Jame kalbės ne tik apie bendrojo lavinimo
sistemos padėtį, nerimą keliančias moksleivių skaičiaus mažėjimo
tendencijas, nulemiančias mokyklų tuštėjimą ir pedagogų perspektyvą
papildyti bedarbių gretas, bet ir apie švietimui keliamus
uždavinius ir iššūkius bei kelius jiems įveikti.
Pasitarimo išvakarėse į naujienų agentūros ELTA klausimus
atsakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo
skyriaus vedėjas dr. Antanas Bagdonas.
- Ar stabilizavosi nors truputį mokinių „nubyrėjimo“ procesas
kauniečiams vaikams emigruojant drauge su tėvais į svečias šalis,
ir kokius čia galimus pokyčius prognozuojate ateinantiems, tarkim,
trejiems metams?
- Kauno bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius mažėja nuo
2005 metų. Deja, apie šio proceso stabilizavimą kalbėti negalima.
Numatomos ir tolesnės mažėjimo tendencijos.
Prognozuojama, jog kitąmet, rugsėjį, naujus mokslo metus gali
pradėti 37 147, dar po metų, 2014-aisiais, - 36 289, o 2015 metais
- 35996 moksleiviai. Būtų džiugu, jei ateityje paaiškėtų, jog
tokios prognozės nepasitvirtino.
- O kiek bendrojo lavinimo įstaigų ir jų auklėtinių Kaune pradeda
naujus mokslo metus?
- 2012 - 2013 m. mokslo metus pradeda 179 švietimo įstaigos.
Tikimasi, kad į bendrojo lavinimo mokyklas rugsėjį tikrai ateis
37977 mokiniai (įskaitant priešmokyklinio ugdymo vaikus). Tikslūs
skaičiai bus po kelių savaičių, kai mokyklos žinos, kiek vaikų jas
lanko.
- Ką Kauno miesto savivaldybė rengiasi daryti su
ištuštėjusiomis mokyklomis, racionaliau naudodama joms išlaikyti
reikalingas lėšas?
- Numatoma mokyklų patalpas panaudoti švietimo reikmėms,
pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikams grupių steigimui,
neformaliojo švietimo paslaugų plėtrai. Taip pat planuojama
patalpas nuomoti privatiems asmenims, pavyzdžiui, besisteigiančioms
nevalstybinėms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.
- Kaip sprendžiama kartų kaitos švietime problema, kokių žinote
receptų įkalbėti septintą dešimtį baigiančius ar dar vyresnius
pedagogus, mokyklų vadovus užleisti kasėse ar mokyklų
administracijose vietas jaunesniems kolegoms?
- Tokių receptų kaip ir nėra, bet mokyklų vadovų kaita vyksta.
Per praėjusius metus pasikeitė 10 švietimo įstaigų vadovų. Vis
daugiau ir garbaus amžiaus mokytojų, senokai gaunančių jų pačių
užsidirbtas pensijas, užleidžia darbo vietas jaunesniems
pedagogams. Tokie procesai, neabejoju, ir toliau tęsis.
- Kas šiandien labiausiai rūpi, kokios aktualiausios ir būtinos
nedelsiant spręsti problemos dabar neduoda ramybės švietimo mieste
organizatoriams?
- Ugdymo ir mokymosi kokybės gerinimas, akcentuojant
šiuolaikiniam ugdymui keliamus uždavinius, siekiant sėkmingo,
aktyvaus mokinių mokymosi bei efektyvaus informacinių technologijų
naudojimo ugdymo procese.
Rūpi ir mokinių saugumo užtikrinimas, kuriant saugią aplinką,
pozityvią, draugišką bendravimo, bendradarbiavimo kultūrą švietimo
įstaigose.
Aktualus ir finansinių, materialinių, intelektinių išteklių
efektyvus valdymas, sudarantis sąlygas ugdymo kokybės gerinimui,
aplinkų tobulinimui, kompetencijų ugdymui.
- Teko girdėti profesinio ugdymo įstaigų pedagogus viešai
stebintis, kad net trejetus gaunantys vaikai įkalbinėjami likti
gimnazijose, puikiai žinant, kad įstoti į aukštąją mokyklą jiems
nepavyks, o tapę abiturientais, jaunuoliai sunkiai įsidarbins be
profesijos, nors galėtų ir po aštuonių klasių palikę mokyklą ją
įgyti tęsdami mokslus kitur. Ar savivaldybės švietimo sistemai ši
problema neaktuali ir nematot reikalo ta tema rimtai padiskutuoti
su profesinio ugdymo įstaigomis, kurios priklauso ministerijai?
- Vaikai, baigę aštuonias klases, gali rinktis gimnazijas ar
profesines mokyklas. Tai - jų pasirinkimo teisė. Jeigu mokinys nori
tęsti mokymąsi gimnazijoje, gali tai daryti.
Sutinku, galimi atvejai, kai mokiniai tikrai „užlaikomi“
vidurinėse mokyklose. Tuo yra siekiama išlaikyti šio tipo mokyklos
statusą. Nes esant mažiau kaip trims vienuoliktoms klasėms, mokykla
iš vidurinės pertvarkoma į pagrindinę.
Tačiau noriu pažymėti, jog švietimo skyrius analizuoja
situaciją ir jos kaitos tendencijas. Parengtas Kauno miesto
savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrasis
planas, ir kiekviena mokykla žino savo perspektyvą.
- Kaip Jūs įsivaizduotumėte idealią bendrojo lavinimo mokyklą,
kur sėkmingai veikia moksleivių, pedagogų ir mokinių tėvų
bendruomenė, ir ar nors viena iš Kauno mokyklų pažengė arčiau tokio
idealo?
- Sėkmingai dirbančia mokykla galima pavadinti tokią švietimo
įstaigą, kuri užtikrina vaikų saugumą ir rūpinasi mokinių sveikata,
siekia visų mokinių pažangos, nepaisydama jų pradinių žinių ir
aplinkos veiksnių. Tai tokia mokykla, kuri užtikrina, kad
kiekvienas mokinys pasiektų aukščiausią jam įmanomą išsilavinimo
lygį, skatina visokeriopą visų mokyklos bendruomenės narių
nuolatinį tobulėjimą bei racionaliai naudoja turimus išteklius.
Tikrai yra tobulumo linkme toli į priekį pažegusių mokyklų. Tai
iš dalies liudija ir jų auklėtinių puikūs brandos egzaminų
rezultatai, ir kiti skaičiai, rodantys, kiek kauniečių jaunuolių
sėkmingai įstoja į mūsų šalies ar užsienio aukštąsias mokyklas,
kiek moksleivių laimi apdovanojimus įvairiuose konkursuose ar
Lietuvos bei tarptautinėse olimpiadose.
- Gal pagaliau rengiasi Švietimo ir ugdymo skyrius palikti iš
privatininko nepigiai savivaldybės biudžetui atseinančias
nuomojamas patalpas ir persikelti į kokį tuščią mokyklos fligelį?
- Iš tiesų, planuojama palikti iš privataus savininko skyriaus
administracijai nuomojamą namą ir artimiausiu metu keltis į
atlaisvintas švietimo įstaigų patalpas. Kurios konkrečiai, - dar
nenutarta.
- Per atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metus Kaune nebuvo
pastatyta nė vienos naujos mokyklos, o bažnyčios iškilo bent
kelios. Gal taip ir geriau, - nespėliokime. Bet negi ambicingame,
antrame pagal dydį Lietuvos mieste visai nėra šiuolaikinės mokyklos
poreikio, ir Kaunas toliau išsivers su paveldėtu švietimo
nekilnojamuoju turtu, jį renovuodamas bei žinodamas, jog tos
renovacijos, jeigu finansavimas ženkliai nedidės, dar ilgai tęsis?
- Per nepriklausomybės laikotarpį pastatyta Vaišvydavos
pagrindinės mokyklos priestatas ir didelė sporto salė. Taip pat per
tą laiką renovuota per 20 Kauno mokyklų. Sutinku, mažoka. Bet
ateinančiais metais numatoma renovuoti dar 10 mokyklų. Dar galiu
pridurti, jog parengti dokumentai Romainių pagrindinės mokyklos
statybai.
Tačiau realybė yra tokia, kad naujos mokyklos statybod poreikio
Kaune nėra, nes mokinių skaičiaus mažėjimo tendencijos išlieka. Nuo
20003 metų mokinių skaičius mūsų miesto mokykloje sumažėjo apie 15
tūkstančių.
