„Tada atsitiko tam tikras perversmas - buvo atmesta baimė, 50
metų slogutis, kad kažko negalima daryti, bus blogai“, -
ketvirtadienį per mitingui skirtą forumą teigė V. Labdsbergis.
Anot jo, pasipriešinimas okupantams brendo dešimtmečius, o 1987
metų rugpjūčio 23 dieną jis pratrūko viešo protesto ir
reikalavimo forma.
„Jau ne pogrindžio literatūra, ne vien pasirašoma peticija,
memorandumu, mėginimais pasiekti pasaulio sąmonę, bet viešas
žodis žmonėms: ateikite, išgirskite, junkitės į būrį“, -
kalbėjo V. Landsbergis.
Jo teigimu, prie A. Mickevičiaus paminklo taip pat buvo atmestas
pavaldumas okupacinei valdžiai.
„Tuo žygiu prie A. Mickevičiaus paminklo buvo atmestas
pavaldumas. Manyta, yra valdžia, kuri valdo, ir tartum taip ir turi
būti, o pasakyti, kad ta valdžia neteisėta ir taip neturi būti,
reikėjo pasakyti viešai“, - tvirtino europarlamentaras.
Pasak jo, šis mitingas davė pagrindą Sąjūdžiui.
„Iš ištryškusio šaltinio išsiliejo didžiulė upė ir
išnešė nelaisvės ledus“, - kalbėjo V. Landsbergis.
Ketvirtadienį sveikindamas konferenciją Seimo vicepirmininkas
Erikas Tamašauskas sakė, kad prieš 25 metus viešai ir garsiai buvo
įvardyta, kad Lietuva yra okupuota ir ištartas žodis „Laisvė“.
„Neaišku, kaip būtų susiklostęs mūsų likimas, jeigu ne šis
mitingas“, - svarstė jis.
Ketvirtadienį Lietuvoje minima Juodojo kaspino diena ir Baltijos
kelio metinės.
1987 metų rugpjūčio 23 dieną Lietuvą sudrebinusį mitingą
Vilniuje, prie poeto A.Mickevičiaus paminklo, surengė Lietuvos
laisvės lyga. Mitinge pirmą kartą viešai prabilta apie
vadinamąjį Molotovo ir Ribentropo paktą bei jo slaptuosius
protokolus, kuriais 1939 metais dviejų agresyvių valstybių
diktatoriai – Hitleris ir Stalinas – pasidalijo Rytų ir Vidurio
Europos šalis į įtakos sferas.
Praėjus dvejiems metams tą pačią dieną 2 mln. lietuvių,
latvių, estų išėjo į Baltijos kelią, pademonstruodami tvirtą
ryžtą būti laisvi. Jam paminėti organizuojamas automobilių žygis
nuo Vilniaus iki Latvijos pasienio, kur vyks susitikimas su šios
šalies signatarais.
