Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis BNS paprašytas
pakomentuoti, ar reikia naujo nenumatytų situacijų koordinavimo
formato, teigė, jog jis „formaliai nereikalingas, bet neformaliai
tikrai reikalingas“.
„Aš vis dėlto traktuočiau tai, kad skirtingos institucijos
šiek tiek skirtingai kalbėjo galbūt tą atostogų metą ir tai, kad
koordinacijos išties ir trūko. Todėl manau, kad pirmiausia turi
būti aiškiai žinoma., kas iš tikrųjų įvyko, visos aplinkybės,
ir tada turi būti atitinkamai vienodai komentuojama. Aš manau,
kiekvienas pareigūnas, ypatingai statutinis, privalo poziciją
suderinti ir su politine vadovybe, ir šiuo atveju, aš manau, kad
toks laisvas komentavimas yra nepriimtinas ir neturi būti
toleruojamas. Tai yra pakankamai rimti dalykai“, - teigė Ministro
pirmininko tarnybos vadovas.
„Aš manau, kad tam yra Užsienio reikalų ministerija ir,
reikalui esant, Ministro pirmininko tarnyba gali imtis iniciatyvos
sušaukti visas institucijas, įvertinti turimą informaciją ir
atitinkamai priimti vienokią ar kitokią nuostatą, kaip turi būti
kalbama tiek viešai, tiek neviešai“, - teigė D. Matulionis,
paklaustai, kas turėtų imtis neformalios koordinavimo iniciatyvos.
Jo teigimu, paprastai panašūs atvejai „visada aptariami ir
atskirų pareigūnų nesuderintų pasisakymų nelabai ir būna“.
„Manyčiau, kad tokios klaidos ateity neturėtų kartotis. (...)
Tai, kad šįkart buvo šiek tiek skirtingai kalbama, deja, reikia
pripažinti buvo šiokio tokio atsipalaidavimo dėl atostogų meto“, -
sakė D. Matulionis.
Prezidentės spaudos tarnyba BNS sakė, jog kurti naujų
institucijų nereikia, bet esančios turėtų atsakingai atlikti savo
funkcijas.
„Kiekviena Lietuvos institucija turi atsakingai atlikti savo
funkcijas ir, iškilus būtinybei, užtikrinti efektyvų
tarpinstitucinį veiksmų bei pozicijų koordinavimą. Kurti naujas
institucijas ar formatus nėra tikslinga. Lietuvos oro erdvės
kontrolė, apsauga ir gynyba yra pagrindinė karinių oro pajėgų
funkcija“, - teigiama Prezidentūros atsakyme.
Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, jog ji „visuose
lygmenyse derina su atskirų institucijų atstovais savo pozicijas ir
sprendimus“. Tačiau URM pridūrė, jog institucijų viduje kartais
įvyksta „nesusikalbėjimas“.
„Visi puikiai suprantame, kad „žmogiškojo faktoriaus ar klaidos“
sukurta situacija kartais kainuoja brangiai, bet jeigu kiekvienas
valstybės tarnautojas ar politikas nejaus asmeninės atsakomybės už
savo priimamą sprendimą ar viešojo erdvėje išsakytą poziciją,
tai net pati tobuliausia tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistema
čia bus bejėgė. Iš kiekvieno tokio atvejo stengiamasi pasimokyti
ir padaryti išvadas“, - sakoma URM atstovės Daivos Rimašauskaitės
atsakyme BNS.
Krašto apsaugos ministerija savo ruožtu pažymėjo, jog
„palaikytų visas iniciatyvas, kurios padėtų geriau koordinuotis“.
Gynybos ir saugumo politikos ekspertas Aleksandras Matonis BNS
sakė, jog Lietuvos valstybės institucijos turi pakankamai
profesionaliai veikiančias viešųjų ryšių struktūras, tačiau
pridūrė, jog „meškiukų desanto“ istorijoje atskiros institucijos
veikė savarankiškai, tarpusavyje nesikoordinuodamos.
„To pavyzdys - „izoliuota“ krašto apsaugos sistemos komunikacija,
besikertanti su kitų žinybų, pavyzdžiui, Civilinės aviacijos
administracijos pareigūnų, siunčiamomis žiniomis. „Meškiukų
desanto“ atvejis yra analogiškas su 2005 metų rugsėjį įvykusia
Rusijos naikintuvo „Su-27“ katastrofa Lietuvoje, kai tik praėjus
kelioms dienoms po lėktuvo sudužimo, buvo suformuota URM ir KAM
darbo grupė, koordinavusi atsaką į krizę. Tik „meškiukų desanto“
atveju jokio bendro valstybinio veikimo nematyti ir praėjus pusantro
mėnesio po incidento“, - dėstė A.Matonis.
Kaip priemonę išvengti tokių situacijų jis įvardijo bendrus
valstybės institucijų viešųjų ryšių specialistų mokymus.
„Kadangi potencialių krizių modeliai yra žinomi, matyt,
vertėtų periodiškai rengti ne tik atsako į krizes pratybas, bet ir
viešųjų ryšių padalinių sąveikos mokymus“, - teigė ekspertas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
institute dėstantis Nerijus Maliukevičius kaip vieną iš
nekoordinuotos ir pavėluotos valstybės institucijų reakcijos į
„meškiukų incidentą“ priežasčių įvardijo ir nesąmoningai
pasireiškusį Vyriausybei, URM ir KAM šiuo metu vadovaujančių
konservatorių partijos atstovų palankumą kovai už žmogaus teises
Baltarusijoje.
„Šita prasme, manau, kad yra įdomus kitas aspektas. Šneku ne
apie oro kontrolės, o aukštesnio rango institucijas, kurioms
vadovauja politikai. Šiuo atveju susidarė paradoksalus dalykas, kai
galima konstatuoti, kad tuos postus užima konservatoriai, aš šneku
apie premjero, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų
postus. Tai, matyt, yra pavyzdys, kai daugiau sužaidė emocinė
konservatorių reakcija į išreikštą paramą žmogaus teisių
aktyvistams Baltarusijoje, nei grynai valstybinis požiūris į
klausimą, kaip tai bus interpretuojama užsienyje“, - svarstė jis.
„Tai buvo daugiau trumpalaikis konservatorių atstovų
Vyriausybėje pasidavimas emocijai, sakyčiau, džiaugsmui, kad
kažkas vis tik ėmėsi aktyvinti tą žmogaus teisių pažeidimų
temą. Tuo tarpu mūsų valstybinė politika, sakyčiau, buvo daugiau
balansuojanti tarp paramos demokratiniams judėjimams ir bandymo
išlaikyti naudą iš ekonominių santykių su Baltarusija.
Atitinkamai, matyt, ir institucijos nepradėjo veikti taip staigiai,
kaip turėjo“, - kalbėjo politologas.
Jis pabrėžė, kad pavėluotą reakciją galėjo nulemti
„vertybinis polėkis“, bet ne sąmoninga politinė pozicija.
„Čia susidėjo daug faktorių. Neneigčiau ir atostogų
faktoriaus, ir emocijos faktoriaus, leidusių pavaldiniams neaktyvinti
veiksmų, kurie turėjo būti aktyvesni“, - sakė N.Maliukevičius.
TSPMI atstovas pažymėjo, kad Estijoje yra valstybės
institucija, atskirai užsiimanti valstybės strateginės
komunikacijos klausimais, tuo metu Lietuvoje tai ir toliau lieka
problema.
„Tai yra amžina mūsų bėda Lietuvoje. Atsiminkime nesėkmes su
įvairiomis Lietuvos įvaizdžio strategijomis ir konkursais. Tai yra
tikrai didelė problema pas mus, kurios mes nesugebame išspręsti.
Strateginė komunikacija. Čia net nereikia šnekėti apie globalius
įvaizdžio ar viešųjų ryšių dalykus, tereikia suvokti, kad
užsienio politika turi būti labai efektyviai komunikuojama tiek
tarptautinei bendruomenei, tiek savo vidaus bendruomenei, tie tai
pačiai Baltarusijai, kuri turėjo būti taip informuota, kad nebūtų
sukeltas toks Baltarusijos valdžios nepasitenkinimas“, - teigė
N. Maliukevičius.
Švedų aktyvistai pranešė, kad praeitą mėnesį jie
neteisėtai įskrido į Baltarusiją ir ten išmėtė šimtus
pliušinių meškiukų su mažais parašiutais ir raginimais suteikti
žodžio laisvę bei užtikrinti žmogaus teises.
Iš pradžių Baltarusijos pareigūnai neigė šį incidentą, bet
vėliau autoritariškai valdantis prezidentas Aleksandras Lukašenka
atleido karinių oro pajėgų vadą ir pagrasino Lietuvai, be to,
Baltarusija išvarė Švedijos ambasadorių. Baltarusija taip pat
oficialiai kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą su
teisinės pagalbos prašymu padėti ištirti incidentą.
Lietuvos Generalinė prokuratūros ketvirtadienį pranešė, jog
Valstybės sienos apsaugos tarnyba pradėjo tyrimą dėl neteisėto
valstybės sienos perėjimo ir tarptautinių skrydžių taisyklių
pažeidimo.
Iš pradžių Lietuva sakė nieko neturinti informacijos apie šį
incidentą, tačiau Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus
pavaduotojui pareiškus, jog dėl skrydžio gali būti inicijuota
administracinė byla, pasikeitė ir kariškių pozicija. Karinių oro
pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis pareiškė
manantis, kad toks skrydis tikriausiai buvo, nors pažeidimas ir
nebuvo užfiksuotas.
