Norvegijos vaikų teisių sergėtojai ėmė abejoti, ar daugiau nei dešimtį metų sutuoktinio smurtą kentėjusi moteris yra pajėgi auginti savo vaikus. Kita vertus, norvegų institucijos labai rimtai įvertino buvusio lietuvės vyro grasinimus grįžus iš kalėjimo ją surasti bei nužudyti. Konstatavus, jog dėl motinai gresiančio pavojaus grėsmė kyla vaikams, iš lietuvės atimtos motinystės teisės, o vaikams pakeistos tapatybės, jie apgyvendinti pas globėjus. Lietuvei uždrausta matytis su vaikais, atimta galimybė žinoti jų adresus, naujuosius vardus bei pavardes.
Marija bijo, kad oficialiai našlaičiais pripažinti jos sūnūs bus įvaikinti ir tuomet ji visam laikui praras galimybę bendrauti su savo atžalomis. Rugsėjo pabaigoje Oslo teismas nagrinės apeliacinę bylą, kurioje moteris siekia susigrąžinti savo sūnus. Lrytas.lt žiniomis vietos vaiko teisių sergėtojai sieks, kad lietuvė daugiau savo vaikų nepamatytų.
Po publikacijos apie dramatišką lietuvės Marijos istoriją, kai smurtą patyrusi, o vėliau įkalinto vyro grasinimų nužudyti sulaukusi moteris dabar gyvena su laikinai pakeista tapatybe ir kovoja dėl teisės auginti savo vaikus, lrytas.lt redakcija sulaukė laiškų su nuorodomis į panašias istorijas.
Ką reiškia susidurti su Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba “Barnevernet” savo kailiu patyrė ir Rusijos pilietė Olga S. Rusijos spaudoje publikuotą jos istoriją atsiuntė Norvegijoje gyvenanti lrytas.lt skaitytoja.
Jei vaikas nesišypso – mama serga depresija
„Su dviem vaikais lankiau atvirą vaikų darželį – mokamą įstaigą, kurioje mamos pačios rūpinasi savo vaikais. Vaikų darželio administracija pranešė vaiko teisių apsaugos tarnybai “Barnevernet”, kad aš esu depresijoje, o mano 2,5 metų sūnus Andrėjus ne visada žiūri į akis suaugusiems, kai su juo kalbamasi.
Norvegijoje įprasta daug ir dažnai šypsotis, demonstruoti gerą nuotaiką bei gerovę (netgi tada, kai jos nėra), toks jų mentalitetas. Vaiko teisių sergėtojams paaiškinau, jog priežastis – kultūriniuose skirtumuose, o ne įsivaizduojamoje depresijoje“, - rašoma straipsnyje.
Olgą jos namuose ir vaikų darželyje ne kartą lankė “Barnevernet” darbuotojai, stebėjo berniuką. Valdininkai nesidrovėjo imigrantų šeimai nurodyti, kad jauniausias jų sūnus turi nuo vienerių metukų būti leidžiamas į vaikų darželį, tai pat bandė įpiršti įvairias konsultacijas kaip tinkamai auginti vaikus.
“Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai mums sakė, kad sūnus, kuriam tuo metu buvo vos du su puse metų sunkiai kalba, gėdinasi suaugusiųjų, o bandydamas atkreipti vyresnių vaikų dėmesį iš jų atima žaislus. Todėl vaikų darželio administracija kartu su vaiko teisių apsaugos tarnyba nusprendė, kad jie privalo prižiūrėti mūsų sūnų“, - rašoma publikacijoje.
Vaikų atimti nepavyko
Imigrantų šeimai kilo reali grėsmė prarasti savo vaikus vien dėl to, kad vienas jų kiek drovesnis nei vietos vaikai, pora pasisamdė advokatą. Teisininkas patarė padaryti viską, kad atsikratyti vaiko teisių sergėtojų priežiūros. Laimei, sutuoktiniams padėjo jų šeimos gydytoja, nurodžiusi, kad vaiko vystymosi raida visiškai atitinka amžių.
Beveik pusę metų trukusią dramą išgyvenusi moteris dalinasi savo pastebėjimais apie Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybą “Barnevernet”.
„Tai tokia vaiko teisių „gynimo“ organizacija, kuri atima vaikus iš neturtingų šeimų, vienišų motinų. Jiems visiškai nerūpi, kad tėvų praradimas vaikui visada sukelia nenusakomą šoką, kuris griauna jo psichiką. Vaiką iš imigrantų šeimos galima atimti vien dėl to, kad tėvai mažai uždirba ir prastai moka norvegų kalbą ir todėl neturi sąlygų „tinkamai“ auklėti atžalos.
Norvegijoje socialistai stengiasi įskiepyti mintį apie tai, kad visi turi būti vienodi. Vaikai, vos jiems sukanka vieneri metai turi lankyti darželį, jie privalo būti gerai išauklėti, turi gerai adaptuotis. Jeigu vaikas kuo nors išsiskiria iš aplinkinių, pavyzdžiui yra drovus ar nenustygstantis vietoje, tuojau įsikiša “Barnevernet”. Šios organizacijos specialistai įsitikinę – lengviau formuoti mažą vaiką, nei paauglį, kuris jau sugadintas“, - pastebėjimais dalinasi Olga.
Mokyti vaiką tvarkos – draudžiama
Vaiko teisių apsaugos prievaizdai iš “Barnevernet” susidomėti šeima gali sulaukę net ir kaimyno skundo. O pretekstas paskųsti žmogų gali būti be toks, netgi pastebėjimas, jog kaimynų vaikas dirba.
Publikacijoje pasakojama kaip rusų šeima į Norvegijos vaiko teisių prižiūrėtojų akiratį pateko vien dėl to, kad dukrą auklėjo pratindama prie namų ruošos darbų.
Pastebėjusi, kad septynerių metų mergaitė išneša šiukšles, savo kambaryje siurbia kilimą ir valo dulkes, norvegė apskundė rusų šeimą, esą imigrantai savo dukrą išnaudoja ir laiko tik kaip namų tvarkytoją. Mergaitės tėvams buvo pareikšti kaltinimai „neteisėtai naudojus priverstinį vaiko darbą“.
Prarasti vaiką labai paprasta
“Barnevernet” turi labai plačius įgaliojimus. Jie vaiką iš tėvų gali paimti remdamiesi vos vieno žmogaus nuomone. Tai gali būti mokytojas, gydytojas ar seselė, vaikų darželio darbuotojas, ar pačios “Barnevernet” atstovas.
Dažniausiai “Barnevernet” tėvus įspėja raštu. Gavę laišką jie turi viską mesti ir atvykti. Kitaip tėvus iš bet kurios vietos pristatys vaiko teisių apsaugos tarnybos atsiųsti policijos pareigūnai.
Gavę skundą ir išsikvietę tėvus “Barnevernet“ darbuotojai užveda bylą ir pradeda informacijos rinkimą. Jie lankosi vaikų darželiuose ar mokyklose, kur stebi vaikus, apklausia gydytojus, mokytojus bei auklėtojus, domisi viskuo: kaip vaikas elgiasi, kaip maitinamas.
Darbuotojai netgi ateina į namus stebėti ar tėvai „teisingai“ auklėja savo vaikus. Be to jie pasirodo iš anksto neįspėję. Jeigu bent kartą jų neįleisite, šis poelgis gali būti traktuojamas kaip atsisakymas bendradarbiauti ir gali tapti puikiu pretekstu atimti vaikus.
Mano pažįstama buvo priversta skubiai persikelti į pietų Norvegiją, kai vaiko teisių apsaugos tarnyba pradėjo tyrimą, kuris galėjo baigtis vaiko atėmimu. O viskas prasidėjo, kai jos nemėgstanti moteris pasiskundė, esą vaikas darželyje blogai elgiasi.
Darbuotojai nuolat lankėsi vaikų darželyje, stebėjo berniuką ir jį vertino kaip suaugusį žmogų – stengėsi rasti trūkumų bei įrodyti, kad jie – blogo auklėjimo pasekmė“, - apie gyvenimo Norvegijoje realijas rašo rusų imigrantė.
Dėl atimtų vaikų – Norvegijos ir Indijos santykių krizė
Internete galima rasti ne vieną publikaciją apie Norvegų vaiko teisių apsaugos tarnybos darbo ypatumus.
Bene garsiausia pastarojo meto istorija, sukėlusi Norvegijos ir Indijos diplomatinių santykių krizę prasidėjo kai “Barnevernet“ darbuotojai susirūpino indų šeima.
Vaiko teisių sergėtojams pasirodė nenormalu, jog trejų metukų berniukas ir vienerių mergaitė miega vienoje lovoje su tėvais, o namuose – mažai žaislų.
Nors tėvai aiškino, jog tai viso labo nesusipratimas, kilęs dėl kultūrinių skirtumų, jų vaikai buvo atimti ir perduoti globėjams. Dėl teisės vaikams gyventi su savo tėvais užvirė nuožmi kova, daugelyje pasaulio šalių prie Norvegijos ambasadų protesto akcijas rengė indų bendruomenės, o galiausiai kilo abiejų valstybinių diplomatinių santykių krizė.
Kovo mėnesį Stavargerio apygardos teismas priėmė sprendimą abiejų mažamečių vaikų globą perduoti Indijoje gyvenančiam jų seneliui.
Dėl prarastų vaikų protestuoja ir rusai
Užsienio spauda plačiai aprašė metų pradžioje prie Norvegijos diplomatinių atstovybių surengtas protesto akcijas.
Kelių nevyriausybinių organizacijų nariai piktinosi norvegų veiksmais bei reikalavo išlaisvinti 15 rusų vaikų, kurie buvo atimti iš imigrantų šeimų ir įvaikinti.
Protestuotojai negailėjo rimtų kaltinimų Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybai ją lygindami su liūdnai pagarsėjusiu žudiku Breiviku.
Akcijos organizatoriai teigė, jog vienintelė išeitis – tarp Rusijos ir Norvegijos pasirašyti sutartį, tačiau tam esą kategoriškai priešinasi už vaikų teisių apsaugą atsakingos norvegų institucijos.
