Palengvinimas ūkininkams ir darbuotojams
Šią situaciją turėtų pakeisti naujai rengiamas įstatymas, kurį dar šį rudenį siūlysime priimti Seimui. Egzistuojančioje darbo santykių sistemoje trūksta darbo santykių nustatymo būtent tokiais atvejais, kai darbuotojas samdomas labai trumpam laikotarpiui, konkretaus darbo atlikimui ar sezoniniam darbui, o pasibaigus jam yra atleidžiamas.
Daugelis žmonių, vykstančių padirbėti vasaros atostogų metu užsienyje, kaip tik ir išbandę gana paprastą laikinojo įdarbinimo procedūrą. Lietuvoje mes vis dar neperlipame per psichologinį barjerą, neva, bet koks įdarbinimo procedūros, kad ir laikino, supaprastinimas ar darbo santykių liberalizavimas paskatins mokesčių nemokėjimą ar darbuotojų išnaudojimą, ir žvalgomės, ką daryti, kai aiškiausiai matosi: būtina palengvinti paslaugų teikimo įteisinimą, tai bus naudinga ir ūkininkui, ir jo samdomam darbuotojui.
Darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai labai apsunkina ūkininkus priimant į darbą ir atleidžiant darbuotoją trumpalaikiams darbams. Suprantama, kad tokios įdarbinimo procedūros kaštai dideli, tad daugumas ūkininkių pasirenka kitą kelią – įdarbinami žmonės nelegaliai. Jie niekaip socialiai nedraudžiami, nelaimingo atsitikimo metu jie liktų, o dažnai taip ir nutinka, be valstybės pagalbos, kuri numatyta dirbantiems legaliai. Na, sakykite, kaip ūkininkas gali priimti į darbą daug žmonių, tarkim, pagal terminuotą sutartį, kai ne nuo jo priklauso, ar šie turės darbo? Žemės ūkyje daug kas priklauso nuo orų, gamtinių sąlygų, derliaus dydžio. Todėl neišsprendus darbo santykių palengvinimo problemos iš esmės, net ir kilniausių norų turėdami, mes stumsime pačius žmones ir ūkininkus pažeidinėti įstatymus.
Matydamas tam tikrą nesusikalbėjimą ir atskirų ministerijų delsimą, sudariau darbo grupę, su kuria šią vasarą buvome susirinkę jau kelis kartus, ieškome palankiausių formų laikinam žmonių įdarbinimui žemės ūkyje. Naujame įstatyme numatoma tvarka skatins žmones laikinai įsidarbinti ir darbdavį priimti tokius žmones darbui. Kokia toji tvarka?
Darbo kvitai: nedideli mokesčiai ir galimybė užsidirbti
Pagrindiniai dalykai, kuriuos aptarėme darbo grupėje (joje yra asocijuotų žemdirbių struktūrų atstovai, Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai) yra tai, kad darbdavys galės įdarbinti žmogų, išduodamas jam specialų paslaugų kvitą. Šiame kvite bus įrašomi darbuotojo vardas, pavardė, darbo turinys, darbo trukmė. Pradedant darbą, vienas darbo kvito egzempliorius iškart bus duodamas darbuotojui, paslaugos teikėjui. Pasibaigus darbui, vienas kvito egzempliorius atiteks paslaugų teikėjui, o vienas liks ūkininkui. Ūkininkas bus atsakingas už tai, kad po paslaugos gavimo iš darbuotojo jis informuos apie tai „Sodrą“. Tą ūkininkas privalės daryti mėnesio pabaigoje.
Nutarėme, jog pagal darbo kvitą žmogus galės dirbti vienam paslaugų gavėjui ne daugiau nei 60 dienų per metus ir taikant trumpalaikių paslaugų teikimo tvarkos teisinę bazę uždirbti iki 6 minimalių mėnesinių atlyginimų. Tai tikrai nemaža suma. Be to, paslaugų kvitas leis žmogui dirbti daugiau valandų negu numatyta Darbo kodekse. Nereikėtų sakyti, kad tai bus koks nors išnaudojimas, nes ir išvykę užsidirbti užsienio valstybių žemės ūkyje sezono metu mūsų žmonės dirba ne 8 valandas, o kur kas daugiau, jeigu siekia užsidirbti.
Manau, kad toks sprendimas paskatins ūkininkus plėsti ūkininkavimą rankų darbo imlioms, perspektyvioms šakoms – ekologinei žemdirbystei, daržininkystei, vystant vaismedžių ūkius. Taip pat šis įstatymas paskatins daugelį žmonių papildomai užsidirbti, nes įstatymas leis dirbti ir savaitgaliais. Tai palanku ir mokiniams, studentams.
Svarbus klausimas – kokie mokesčiai numatyti? Po ilgų diskusijų sutarėme, kad vienintelis mokestis, kuris turės būt mokamas, tai 10 proc. mokestis pensijų socialiniam draudimui nuo darbdavio paslaugų tiekėjui išmokėtos pinigų sumos. Juos mokės darbdavys. Jei Atlygintinų paslaugų įstatymas bus priimtas, bent kol kas jis galios tik žemės ūkio darbams pagal Vyriausybės patvirtintą darbų sąrašą bei miškininkystėje, miško sodinimo, jo priežiūros darbams. Neatmetama galimybė, kad, atlikus minėto įstatymo vertinimą po dvejų metų, jo veikimo sritys gali būti išplėstos.
Rezultatai po dvejų metų
Praėjusios sesijos pabaigoje buvo įregistruoti du įstatymo projektai – darbo čekio ir paslaugų čekio. Bet jie prieštaravo vienas kitam, todėl ir buvo sudaryta darbo grupė įstatymui tobulinti. Norėtųsi, kad priėmus Atlygintinų paslaugų žemės ūkyje įstatymą darbdaviai elgtųsi sąžiningai, nes nuo jų priklauso, ar po dvejų metų atlikto monitoringo įstatymo galiojimas bus pratęstas, ar ne.
Žemės ūkis, kaip minėjau, ypatinga ūkio sritis, atliekami darbai po atviru dangumi, būdingas sezoniškumas, priklausomai nuo metų laikų, auginamų augalų rūšių ir t.t. Todėl pasitelkti šiems darbams neturinčius nuolatinio darbo ar norinčius užsidirbti papildomai – geriausia išeitis. Šiuo įstatymu ūkininkams sudarysime sąlygas legaliai samdyti žmones, kas sunkiai sekėsi iki šiol. Ir, aišku, galima bus išvengti apgavysčių, nes numatyta mokesčių sistema palanki ir vienai, ir kitai pusei.
