Netolimoje praeityje įvykdytas prievartos aktas, kurio metu nuo Gruzijos buvo atplėšta 20 proc. teritorijos, nėra tik liūdnas prisiminimas. Rusija šiemet planuoja plataus masto karinius manevrus „Kavkaz 2012“. Prieš 4 metus puolimas Cchinvalio regione prasidėjo būtent po karinių manevrų.
Trečiadienį Vilniuje, prie Rusijos ambasados, Gruziją palaikantys vilniečiai ir miesto svečiai susirinks paminėti prieš išdidžią, bet taikią šalį 2012 m. rugpjūčio 8 d. Maskvos įvykdytos agresijos 4-ųjų metinių, pareikšti solidarumo su gruzinų tauta.
Išskirtiniame interviu portalui lrytas.lt Gruzijos ambasadorius Lietuvoje G. Kerdikošvilis pabrėžė, kad lietuviai gruzinams prieš 20 metų parodė pavyzdį, kaip teisingai, teisišku būdu, ištrūkti iš sovietų imperijos, rėmė Kaukazo tautų laisvės siekius. Ir svarbiausia – parėmė Gruziją tragišku metu, 2008 metų rugpjūtį, kai šantažuodama, kiršindama osetinus ir abchazus prieš gruzinus, Rusija įsibrovė į Cchinvalio regioną, įsitvirtino Abchazijoje, paskelbdama ją „nepriklausoma valstybe“.
Į karo nusiaubtą šalį atvykęs tuometis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus dabar garbinamas kaip nacionalinis didvyris, jo vardu pavadintas bulvaras Gruzijos mieste Anaklijoje.
– Prieš ketverius metus įvykusi ataka Gruzijos Cchinvalio regione, kurį Maskva vadina Pietų Osetija, buvo artimai susijusi su Rusijos kariniais manevrais „Kavkaz 2008“. Šiemet Rusija karštame regione planuoja karinius manevrus „Kavkaz 2012“. Ką apie juos žinoma Gruzijoje, kada jie vyks?
– Mūsų šalies, kurios dalį Rusija okupavo, pašonėje numatyti manevrai mums kelia didelį nerimą. Manevruose, kiek žinau, dalyvaus visos kariuomenės rūšys. Kada manevrai vyks, nėra žinoma, Rusija datos nepaskelbė. Manome, tai gali būti rudenį – spalio 1 dieną Gruzijoje numatyti parlamento rinkimai, labai svarbūs rinkimai, nėra abejonių, kad didysis Šiaurės kaimynas stengsis daryti jiems įtaką.
– Lietuva visą laiką gerbė Gruzijos teritorinį vientisumą, suverenitetą. Bet ar Lietuva, kaip maža ir nelabai turtinga šalis, gali būti naudinga Gruzijai jos ginčuose su Rusija dėl Abchazijos, Chinvalio regiono?
– Lietuva labai gerai supranta Gruziją. Lietuva labai gerai žino, kas iš tikrųjų yra imperialistinė ir revanšistinė Rusija. Lietuva, kaip ir Gruzija, tai patyrė savo kailiu. Nepaisant to, kad Sovietų Sąjunga iširo, deja, Gruzijai dar nepavyko ištrūkti iš Rusijos imperijos ir mums vis dar tenka kovoti, įtvirtinant savo nepriklausomybę ir suverenitetą. Šiame kontekste mums tikrai reikia draugų, tarp jų ir Lietuvos, tvirto, svaraus palaikymo. Aš dar kartą noriu nuoširdžiai padėkoti Lietuvos žmonėms už neįkainojamą pagalbą.
Lietuva ne tik kad gali padėti Gruzijai šiuo sunkiu laiku, Lietuva jau atliko svarbų vaidmenį apginant Gruzijos nepriklausomybę ir suverenitetą. Kaip prisimenate, 2008 metais Rusijos agresijos prieš Gruziją metu šalia Gruzijos stovėjo visa Lietuva. Gruzijos palaikymo akcijos Lietuvoje buvo pačios aktyviausios iš tuo metu vykusių pasaulyje.
Prezidentas Valdas Adamkus ir kiti vyriausybės atstovai neišsigando Rusijos bombų ir per patį karo veiksmų įkarštį atvyko į mūsų šalį, palaikyti Gruzijos žmonių. Taip pat noriu išreikšti dėkingumą Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos prezidentams, kurie drauge su prezidentu Valdu Adamkumi atvyko į Gruziją. Toks jų drąsus elgesys suvaidino labai svarbų vaidmenį sustabdant Rusijos agresiją.
Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri 2010 metų birželio 1 dieną įstatymų lygmenyje pripažino, kad Rusija okupavo Gruzijos teritorijas, okupuotuose regionuose vykdė etninį valymą ir padarė kitus nusikaltimus žmoniškumui. Lietuvai žengus šį žingsnį, panašūs pripažinimai sekė ir iš kitų valstybių bei tarptautinių struktūrų. Tarptautinės bendrijos, tarp jų ir Lietuvos, adekvati reakcija į susidariusią padėtį galiausiai privers okupacinę jėgą išvesti savo karinius dalinius iš suverenios Gruzijos teritorijos.
Šiandien bet kuris gruzinas, paklaustas, kas geriausias Gruzijos draugas, jums atsakys - Lietuva. Tai labai daug ką pasako.
– Ar Gruzijos konstitucija, įstatymai užtikrina nacionalinių regionų – Cchinvalio regiono, Abchazijos kultūrinę autonomiją? Gal konfliktas kilo todėl, kad abchazai ir osetai jautė grėsmę savo nacionaliniam, kultūriniam savitumui?
– Noriu dar kartą pabrėžti, kad Abchazijos ir Cchinvalio regiono konfliktus dirbtinai pradėjo Rusija. Šiuose regionuose Rusija visuomet, jau sovietiniais laikais, dirbtinai skatino ir palaikė separatizmą. Iš tikrųjų gruzinai, abchazai ir osetinai neturi dėl ko konfliktuoti. Reikia pažymėti, kad visais laikais daugiau osetinų tautybės piliečių gyveno ir gyvena likusioje Gruzijos teritorijoje negu Cchinvalio regione. Taip pat kaip ir abchazų tautybės daug žmonių gyvena Gruzijos kontroliuojamose teritorijose, kur santykiai tarp tautų broliški.
Pagal Gruzijos konstituciją abchazų kalba, kaip ir gruzinų, yra Gruzijos valstybinė kalba. Tai rodo, kokią didelę reikšmę Gruzija teikia abchazų kalbos, kaip neatsiejamos abchazų kultūros dalies, savitumo išlaikymui.
Be to, yra Abchazijos Autonominės Respublikos konstitucija, pagal kurią Abchazija turi plačias teises kultūros srityje. O būtent, šis dokumentas numato kultūros plėtros skatinimą, neribojamą piliečių dalyvavimą kultūriniame gyvenime, kultūrinio savitumo raišką ir jo turtinimą, nacionalinių vertybių pripažinimą. Gruzijoje kiekvienais metais organizuojamas kultūrinis renginys „Abchazijos dienos“, kurio tikslas – tarnauti abchazų kultūros savitumo išlaikymui.
Po Rožių revoliucijos Gruzijos prezidentas iš tarptautinių tribūnų yra paskelbęs daug taikių pasiūlymų. Šios iniciatyvos buvo nukreiptos į taikų konflikto sureguliavimą ir regiono ekonominę plėtrą. Šios iniciatyvos numatė suteikti plačią autonomiją Abchazijai ir Cchinvalio regionui, maksimaliai išsaugant jų kalbą, kultūrą ir istorinį palikimą.
Deja, Rusijos valdomų marionetinių režimų atstovai, laikydamiesi Rusijos direktyvų, niekuomet net nebandė nagrinėti šių iniciatyvų, jas kategoriškai neigė, nuolat pasirinkdami konfrontacijos kelią.
Pastaraisiais metais Gruzijos okupuotose teritorijose okupaciniai režimai įvairiais būdais tikslingai naikina gruzinų kultūrinį paveldą.
– Kaip manote, kodėl po SSRS žlugimo pašlijo Gruzijos ir Rusijos santykiai? SSRS laikais mums, stiprią rusifikaciją patyrusiems Baltijos šalies gyventojams, atrodė, kad gruzinai turi išskirtines sąlygas ano meto SSRS „tautų kalėjime“: gruzinų buvo aukščiausiuose tuometės valdžios organuose (M. Georgadzė, E. Ševardnadzė). Kiek žinau, Gruzijos SSR konstitucijoje buvo leista įrašyti, kad valstybinė kalba yra gruzinų. Kas gi atsitiko po 1991-ųjų?
– Negaliu su jumis sutikti, kad Gruzija turėjo išskirtines sąlygas. Gruzija buvo tokiu pat būdu okupuota ir aneksuota, kaip ir Baltijos šalys. Maža to, Gruzijos okupacija įvyko 1921 metais, o Baltijos šalių – baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Taigi, Gruzijai teko ilgiau išbūti tame „tautų kalėjime“ ir daugiau gruzinų kartų patyrė komunistinės ideologijos spaudimą. O kai dėl Gruzijos SSR konstitucijoje įrašyto gruzinų kalbos valstybinio statuso, pasakysiu, kad šis įrašas – tai nuopelnas Gruzijos studentijos ir inteligentijos, kurie 1978 metais išėjo į gatves apginti gruzinų kalbą ir daugiatūkstantinėmis protesto akcijomis privertė tuometę SSRS vadovybę padaryti šią nuolaidą.
Vienintelė Gruzijos ir Rusijos santykių įtampą lėmusi priežastis yra ta, kad Rusijos valdantiesiems sluoksniams nepriimtina suvereni Gruzija, kuri vykdo nepriklausomą, savo nacionaliniais interesais grindžiamą užsienio ir vidaus politiką.
Nuo 1991 metų, arba nuo pat Gruzijos nepriklausomybės atkūrimo, Gruzija nuolat tapdavo auka agresyvios Rusijos politikos, kurią 2008 metų rugpjūtį apvainikavo didelio masto karinė agresija, po kurios Gruzija neteko 20 proc. teritorijos.
Pradedant praėjusio amžiaus paskutiniuoju dešimtmečiu Rusija Gruzijoje ne kartą vykdė etninius valymus, kurių aukomis tapo tūkstančiai taikių gyventojų, o šimtai tūkstančių buvo priversti palikti gimtąsias vietas.
– Bet Gruzijos nepriklausomybei ir nacionaliniams interesams priešingoms jėgoms nepavyko parklupdyti jūsų išdidžios tautos. Kaip Gruzijai pavyksta jau ketvirtus metus atlaikyti Rusijos ekonominę blokadą, prekybos embargą?
- Rusijos paskelbta ekonominį karą mes jau laimėjome. Po Rožių revoliucijos ir po 2008 metų įvykių Gruzijos ekonominiai ryšiai su kaimynais ir ES šalimis smarkiai išaugo. Svarbią vietą šioje srityje užima Lietuva.
Pavyzdžiui, 2010 m. Gruzijos eksportas į Lietuvą siekė 9,9 mln. JAV dolerių (apie 27, 7 mln. Lt), o 2011 m. – jau 18,52 mln. JAV dolerių (apie 51,8 mln. Lt.).
Lietuvos eksportas į Gruziją 2010 m. buvo 26,1 mln. dolerių (apie 73 mln. Lt.), 2011 metais išaugo iki 39,4 mln. JAV dolerių (apie 110 mln. Lt.).
Apie 45 proc. Gruzijos IT rinkos užima kompiuterių ir IT paslaugų firmos iš Lietuvos. Mūsų šalyje labai vertinami negendantys lietuviški pieno produktai.
Lietuvių verslininkai vis aktyviau investuoja Gruzijoje, vysto didelį prekybos tinklą.
Rusijos ekonominis embargas mūsų tikrai neišgąsdino. Kai Rusija atsisakė pirkti gruzinišką vyną, mūsų vyndariai pertvarkė gamybą pagal ES reikalavimus. Dabar vyno į ES šalis, taip pat ir Lietuvą, Kanadą, Japoniją parduodame gerokai daugiau nei anksčiau Rusijos rinkoms.
Dujas gauname iš Azerbaidžano, turizmas sparčiai vystosi, turime bevizį režimą su Iranu. Beje, vizų nereikalaujame ir iš Rusijos piliečių. Jie gali laisvai atvykti į mūsų šalį.
Mes parduodame elektrą Rusijos Stavropolio, Krasnodaro kraštams. Net karo metu nenutraukėme elektros tiekimo.
Tokia gruzinų politika – į priešišką smūgį atsakyti gerumu, juk blogio įveikti tuo pačiu blogiu neįmanoma. Pagaliau, rusai kaip tauta nekalta dėl to, kas įvyko. Rusai kenčia labiau nei mes, jie negali naudotis asmens laisvėmis, žmogaus teisėmis, žodžio laisve. Mes, gruzinai, gyvenantys demokratinėje šalyje, užjaučiame rusus.
– Lietuvai Gruzija ekonominiu aspektu yra visų pirma vyno, arbatos, egzotiškų prieskonių šalis. Bet mūsų miestuose dar nėra parduotuvių, kurios siūlytų didelę Gruzijos žemės gėrybių įvairovę. Japoniškų, indokiniškų produktų prekybos centrų egzotiškų prekių skyriuje rastume daugiau. Kaip manote, kodėl?
- Pagrindinė problema – atstumas ir keliai, muitai. Reikia pervažiuoti Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos rinkas, produktas tuomet labai pabrangsta.
Iškilo tokia problema: Lietuvos rinkoje pasirodė populiarių gruziniško vyno rūšių falsifikatai. Kreipėmės į Lietuvos verslininkus, valdžios struktūras, jie mus suprato ir ėmėsi priemonių falsifikatus pašalinti iš rinkos.
– Koks yra Lietuvos žinomumas Gruzijoje, ką vidutinis gruzinas daugiausia žino apie Lietuvą? Pavyzdžiui, vidutiniam (statistiniam) lietuviui Gruzija yra nuostabių kalnų, vyno, temperamentingų ir labai vaišingų žmonių šalis. Kiek daugiau išsilavinę žino gruzinų literatūros pradininką Šotą Rustavelį, dainininką Vachtangą Kikabidzę, kino režisierius Tengizą Abuladzę, Otarą Joselianį.
O kaip Lietuvą įsivaizduoja gruzinai, kuo labiausiai jiems įsimintina mūsų šalis?
- Jums papasakosiu istoriją, kurios dar niekam nepasakojau. Kai senojoje Gruzijos sostinėje Mcchetoje lankėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, priėjome gražiai žydinčių alyvų krūmą, augantį prie gyvenamojo namo.
Aš ėmiau laužyti alyvų šakeles, norėjau priskinti puokštę prezidentei. Pasirodė šeimininkas – sužinojęs, kad čia lankosi Lietuvos prezidentė, jį apėmė neįtikėtinas džiaugsmas, puolė mus kviestis į namus. Iki šiol jo butą puošia Gruzijos ir Lietuvos vėliavos.
Į Tbilisio oro uostą atskridusius lietuvius taksistai neretai paveža iki centro ir neima pinigų. Gruzinai žino ir labai gerbia Vytautą Landsbergį, kitus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vadus. Jie parodė mums, kaip tvarkingai, pasinaudojant ano meto įstatymais, ištrūkti iš sovietinio kalėjimo. Lietuva gruzinams – didvyrių ir kone pusdievių tauta, pirmoji metusi iššūkį komunistinei pabaisai.
Jau nekalbu apie V. Adamkų, jis garbinamas tarsi šventasis. Anaklios mieste prie Juodosios jūros pėsčiųjų bulvaras pavadintas Valdo Adamkaus vardu. Šis bulvaras veda link Laisvės tilto, už kurio – Rusijos užimta Abchazija, Suchumio miestas. Nuo Laivės tilto matyti nuskurdęs Suchumis, apytuštės jo apylinkės. Žmonės iš tos pusės mato Anaklią, kurioje kyla modernūs pastatai, puošnus V. Adamkaus bulvaras.
Be to, gruzinai žino, kad Lietuvos istorija panaši į Gruzijos – abi šalys senovėje buvo sukūrusios stiprias valstybes (tik gruzinai gerokai anksčiau, Kolchidės ir Iberijos karalystės susikūrė dar antikos laikais, o suvienyta Gruzija buvo X a. pabaigoje). Po to abi tautos neteko nepriklausomybės, jas grobikai bandė ištrinti iš pasaulio žemėlapio, bet mes atsilaikėme!
Noriu pabrėžti, kad gruzinų ir lietuvių tautų draugystė nėra su sovietinių laikų ilgesiu susijęs reiškinys – bičiuliško santykiai grindžiami naujomis, laisvės vertybėmis.
– Nuo šių metų pradžios iki šiol Lietuvos pasienyje buvo sulaikyti 192 pabėgėliai iš Gruzijos. Jei apie tai turite žinių: ar tai karo, ar ekonominiai pabėgėliai?
- Ne, tai ne politiniai pabėgėliai. Svetur laimės ieškoti išvažiuoja žmonės iš daugelio neturtingų šalių, taip pat - iš Lietuvos. Kiek man teko kalbėtis su bėgliais, tai dalis jų seniai, dar nuo SSRS žlugimo laikų gyveno Rusijoje.
– Tam tikru laisvos rinkos raidos momentu Lietuvos ekonomika buvo beveik atsidūrusi nusikalstamų struktūrų rankose. Ar Gruzijai teko pergyventi „mafijokratijos“ laikus?
– 2003 metais, Rožių revoliucijos išvakarėse, Gruzijos valstybės ižde buvo tiek pinigų, kad jų vargiai būtų užtekę vieno fabriko darbininkų algoms išmokėti. Aš tuomet dirbau Užsienio reikalų ministerijos departamento direktoriaus pavaduotoju, mano alga siekė 21 JAV dolerį (58,8 Lt.).
Sienos buvo „kiauros“, kontrabanda plūste plūdo. Tai ir buvo valdžios organizuota mafijos viešpatavimo laikai. Naujajai vyriausybei reikėjo parodyti labai stiprią politinę valią tvarkai įvesti. Ir štai rezultatas: „Transparency international“ duomenimis, pagal korupcijos indeksą Gruzija yra 6 vietoje pasaulyje, nedaug atsilieka nuo Skandinavijos šalių. Tai rodo, kad investuoti Gruzijoje yra saugu, patikima.
– Dar 2008 metais apie 80 proc. gruzinų referendumo metu pareiškė tautos valią tapti NATO ir ES narėmis. Lietuva ES jau nuo 2004-ųjų, pirmosios džiaugsmo bangos nuvilnijo, išlindo ir problemos. Lietuvą sekina emigracija, vaikai auga be tėvų, baiminamasi, kad tauta išnyks, rusų kalbos imperializmą pakeitė anglų kalbos skvarba. Ar gruzinai suvokia, kad įsiliejus į Europos kompaniją, teks sumokėti savo kainą?
– Mes turime galvoje visus rizikos veiksnius. Na, likimo valiai paliktų vaikų pas mus neturėtų būti, Gruzijoje niekada nebuvo vaikų namų, mūsų šeimos tradicijos kitokios nei Vakaruose. Kaip sakoma, bijai vilko – neik į mišką. O mes tikrai norime būti ir NATO, ir ES nariais. Uoliai vykdome visus reikalavimus, kad mūsų šalis atitiktų šių mums gyvybiškai svarbių struktūrų standartais.
– Vienas iš ES reikalavimų – užtikrinti lygias vyrų ir moterų teises. Bet Europoje dar gajus stereotipas, esą Gruzijoje moteris tebėra „laipteliu žemiau“ nei vyras. Ar tai tiesa, o gal Gruzijos, nors krikščioniškos šalies, papročiai painiojami su musulmonais – juk jūsų šalis yra islamą išpažįstančių tautų kaimynystėje?
– Prieš šimtą metų gal taip ir buvo, moterys neturėjo lygių teisių, kaip ir visose patriarchalinėse visuomenėse. Bet tik ne šiais laikais! Įkalinimo ir perauklėjimo įstaigų sistemai vadovauja moteris. Ekonomikos ministerijai – taip pat. Vidaus reikalų ministro pavaduotoja – irgi dailiosios lyties atstovė. Gruzijoje tikrai moterys lygios su vyrais, gal net pernelyg...
