„Žinoma, kad tai (dviguba pilietybė bus įteisinta)
įvyks. Yra klausimas, kada bus politinė valia. Šiame Seime dar
nebuvo, tai nereiškia, kad kitame Seime irgi nebus“, - antradienį
žurnalistams sakė R. Narušienė, antradienį dalyvaujanti PLB
14-ajame Seime.
„Manau, kad Lietuvos žmonės pradės suprasti ir noriu tikėti -
Seimas, jog čia yra tautos tęstinumo klausimas, čia nėra tik
dvigubos pilietybės reikalas“, - pabrėžė PLB valdybos pirmininkė.
Pasak jos, vertimas žmogų rinktis tik vieną pilietybę yra jo
prigimtinės teisės atėmimas.
R. Narušienė tvirtino, kad dvigubą pilietybę galima įteisinti
įstatymu, nekeičiant Konstitucijos.
„Pilietybės įstatymas, kuris yra priimtas, tėra pirmas
žingsnis. Dabar turėsime pradėti anksčiau. Galima pakeisti,
patobulinti Pilietybės įstatymą, bet turime pripažinti, kad yra
prigimtinė teisė lietuvių kilmės asmeniui išlaikyti Lietuvos
pilietybę“, - kalbėjo PLB vadovė.
Tuo metu Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir kadenciją baigęs
prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad norint leisti Lietuvos
piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę būtina keisti
Konstituciją. Mat pagrindiniame šalies įstatyme numatyta, jog
išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti
kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Be to, ši nuostata įrašyta pirmajame Konstitucijos skirsnyje,
kuris gali būti keičiamas tik referendumu.
„Seimas ir Vyriausybė turėtų pasiūlyti Konstitucijos papildymo
straipsnį, duoti tautai balsuoti ir tą klausimą automatiškai
išsprendžiame. Nereikia iš to daryti kokios nors politikos.
Įtampa, kuri dabar yra, yra lengvai išsprendžiama. (...) Dviguba
pilietybė niekam nekenkia“, - žurnalistams sakė V. Adamkus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, gegužę viešėdama JAV,
Čikagoje ir susitikusi su Amerikos lietuviais, teigė buvusi
priversta vetuoti įstatymą dėl dvigubos pilietybės, nes gavo
konstitucinės teisės ekspertų išvadas.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal
Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis,
ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas
paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė
leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės
atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo
automatiškai - gimdami arba per santuoką.
Tačiau dvigubą
pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus
metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti. Dvigubos
pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru
išvyko iš Lietuvos po jos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų
kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės
pilietybę.
Seimas buvo priėmęs naujos redakcijos Pilietybės įstatymą,
kuris leido dvigubą pilietybę išlaikyti emigrantams, tapusiems
Europos Sąjungos ir NATO šalių piliečiais, tačiau
prezidentė D. Grybauskaitė jį vetavo, argumentuodama prieštaravimu
Konstitucijai.
