Parkas kompleksiškai pertvarkomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Bendrovė „Statybos ritmas“ atliko darbų už 10 mln.litų. Projekto
autoriai - architektės Redos Marcinkevičienės projektavimo biuras bei
bendrovė „Vieversys ir co“, kuriai vadovauja architektas Gintas
Vieversys. R. Marcinkevičienė dirbo kartu su savo vyru architektu Algiu
Marcinkevičiumi.
Poezijos parke buvo rekonstruoti vandentiekio, nuotekų bei lietaus
kanalizacijos tinklai, apšvietimo sistema, iškirsti seni bei ligoti
medžiai, pasodinta naujų.
Sutvarkius per parką tekančio Jevonio krantus, Šešupės pakrantę,
atsivėrė anksčiau krūmokšnių slėptas vaizdas.
Takai buvo iškloti klinkerio trinkelėmis, upelio krantai - iš
rekonstruojamos Vytauto gatvės atvežtais prieškario Lietuvos laikų
grindinio akmenimis.
Parkas pasipuošė plastiškų formų suolais, moderniu ir ekonomišku
apšvietimu, želdynais.
Poilsio zonoje atsirado spalvinga vaikų žaidimo aikštelė, amfiteatras
kameriniams renginiams, trys fontanai.
Upelio žiotyse įrengti laiptai iš natūralaus akmens. Ant jų sėdint
malonu grožėtis upe ar žvejoti.
Architektai paliko visus tiltelius, tik juos rekonstravo.
Karštomis šios vasaros dienomis Poezijos parke nuolat gausu lankytojų:
iš žemės trykštančiuose fontanuose šėlioja vaikai, medžių pavėsyje
stovinčius suoliukus „okupuoja“ porelės, atgaivą randa senjorai.
Šiaip pagyrų neskubantys žarstyti marijampoliečiai apie atgimusį
Poezijos parką vienu balsu tvirtina: „Puikus darbas. Pagaliau sulaukėme
grožio. Ir patiems smagu čia ateiti, ir svečią nebe gėda atsivesti“.
