Kaip lrytas.lt sakė Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas, kasinėjimus planuojama atlikti trijose Senamiesčio gatvėje esančiose namų valdose. Manoma, kad ten, kur dabar plyti čia stovinčių privačių namų šeimininkų puoselėjami daržai, XVI-XVII amžiuje veikė miesto kapinės, todėl po žemėmis dūla daugybė mūsų protėvių kaulų.
Panevėžio bendruomenės „Senamiestietis“ pirmininkė Marytė Paraščiakienė dar pamena, kaip maždaug 1942 metais, jai lankant Senamiesčio gatvėje veikusią pradinę mokyklą, vaikus mokytojus kartais vesdavosi pasivaikščioti į senas kapinaites – joje dar stovėjo keli kryžiai, iš žemės kyšojo kapų kauburėliai.
Sovietmečiu ant dalies šių kapinių teritorijos buvo pastatytas vaikų darželis. Šiuo metu viename iš seniai pagal paskirtį nenaudojamo darželio pastatų yra įsikūręs teismo medicinos ekspertizių skyrius, kitas stovi apleistas.
Įtarimai, kad seniausios Panevėžio kapinės užėmė didesnę teritoriją nei ta, kurioje įsikūręs minėtas vaikų darželis, pasitvirtino 2009 metų pavasarį. Gretimame paveldėtame 4 arų sklype namą nusprendusiai statytis šeimai pradėjus kasti duobę pamatams, pažiro žmonių kaulai.
Kultūros paveldo departamento atstovai uždraudė sklype tęsti statybas, kol nebus atlikti archeologiniai tyrimai. Tik pernai, pagaliau susitarus, kad jie bus atlikti miesto savivaldybės lėšomis, archeologai ir antropologai ėmėsi darbo. Atlikti archeologiniams ir antropologiniams tyrimams bei radinių konservavimui iš miesto biudžeto skirta apie 40 tūkst. litų.
Nedideliame sklype, kuriame jau buvo spėti išlieti būsimo namo pamatai, jie surado ir iškasė 252 kapuose palaidotų žmonių palaikus bei dar daug pavienių kaulų. Kaip lrytas.lt pasakojo du mėnesius šioje teritorijoje dirbusi archeologė Asta Gerbutavičiūtė, buvo atkastos tvarkingos kapavietės. Manoma, kad šioje vietoje žmonės buvo laidojami nuo XVI amžiaus pradžios iki XVII amžiaus antrosios pusės. Taip manyti leidžia surastos monetos, kurių seniausia išleista 1503, o naujausia – 1668 metais.
Kapavietėse rasta įvairaus amžiaus vyrų, moterų ir vaikų palaikų. Archeologus nustebino moters, ant kurios krūtinės skersai buvo paguldytas maždaug 10-mečio vaiko kūnelis, kapas. Taip pat buvo rasta tuo pačiu metu palaidota trijų asmenų šeima – suaugusio vyro palaikai, šalia jo – moters, o ant jos – taip pat skersai paguldyto vaiko kaulai.
Atliekant kasinėjimus buvo rasti kelių odinių kapšų likučiai su viduje likusiomis monetomis, odinio diržo su įdomiomis varinėmis detalėmis fragmentai.
Visi surasti ir ištirti palaikai iki šiol saugomi Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kriptoje. Į kartonines dėžutes sudėti panevėžiečių protėvių kaulai užima nemažą dalį šios bažnyčios požemyje įrengtos patalpos. Rugpjūtį bus jau metai, kaip šioje kriptoje parapijiečiai negali šarvoti savo mirusių artimųjų.
Tačiau Kultūros paveldo departamento specialistai ir Panevėžio miesto savivaldybės atstovai iki šiol nesutarė, ką reikėtų su iškastais palaikais daryti. Valdininkai siūlo kaulus palaidoti veikiančiose miesto Šilaičių kapinėse, Kultūros paveldo specialistai ir kai kurie senamiesčio gyventojai ragina juos palaidoti ten pat, kur jie kelis šimtmečius ilsėjosi.
Savivaldybė taip pat raginama išpirkti sklypą, kuriame aptiktos kapinės, iš savininko arba pasiūlyti jam analogišką sklypą. Pasak A. Umbraso, senamiesčio teritorijoje dar yra valstybei priklausančios žemės, todėl reikiamus 4 arus savivaldybė tikrai surastų. Tuo tarpu pastarosios atstovai teigia, kad tai biudžetui būtų per sunki našta.
Jau artimiausiu laiku į Senamiesčio gatvę vėl sugrįš archeologai. Jie turės nustatyti tikslias senųjų kapinių ribas. Pasak A. Umbraso, tokius žvalgybinius tyrimus būtina atlikti. Paaiškėjus, kad dalis sklypų yra ant kapinių, juose bus griežtai ribojama bet kokia ūkinė veikla, o žemę savininkai galės kasti ne giliau, kaip 30 centimetrų. Ir atvirkščiai, jei palaikų nebus rasta, žmonėms bus leidžiama savo sklypus naudoti be apribojimų.
Archeologinius tyrimus norinčių atlikti specialistų gyventojai neturi teisės neįsileisti į savo valdas. Tikimasi žemės sklypų savininkų geranoriškumo. Todėl archeologė A. Gerbutavičiūtė tariasi su jais, kada būtų patogiausia atlikti kasinėjimus. Kadangi galimų kapinių vietoje daugiausia plyti gyventojų daržai, šie prašo palūkėti, kol nuims derlių.
