Taip nutiko finansininkui iš Vilniaus Petrui, kurio veiksmuose uolūs britų tvarkos sergėtojai įžvelgė nacizmo apraiškų – esą per rungtynes su Nigerija vyras iškėlę dešinę ranką į viršų ir taip žemino juodaodžius.
Vyras parą praleido areštinėje, o Stanfordo magistratų teismas vakar Petrui skyrė baudą, kurios motyvų teisėjas net dorai nesugebėjo paaiškinti. Lietuvos pilietis nesulaukė jokios Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje pagalbos.
Tačiau bet kuris rimtesnis advokatas, apsiėmęs ginti lietuvį sirgalių, sumaltų į miltus perdėtą uolumą sumaniusius pademonstruoti britų tvarkdarius.
Kas galėtų paneigti, kad į varžybas Londone atvykęs krepšinio aistruolis iš viso negarbina nei A. Hitlerio, nei nacių? Juk suplojus delnais iškelti rankas aukštyn yra vienas „firminių“ Lietuvos krepšinio rinktinės sirgalių veiksmų. Gal vyras tiesiog pamiršo nuleisti ranką?
Ar sirgaliams privalu žinoti apie tai, kaip prieš aštuonis dešimtmečius vienas kitą sveikindavo naciai?
Ar pats dešinės rankos pakėlimas yra patentuotas nacių ženklas? Juk panašiai sveikinasi ir skautai. Tad kur čia kriminalas?
Be to, vadinamasis romėniškas saliutas – į viršų pakelta dešinė ranka – pirmą kartą pavaizduotas dar XVIII amžiuje prancūzų dailininko Jacqueso Louiso Davido drobėje „Horacijaus priesaika“.
Šį saliutą pasisavino Italijos diktatorius Benito Mussolini, o jam iš paskos Adolfas Hitleris įvedė jį ir Vokietijoje. Nacių partijos saliuto versiją su ištiestu delnu paprastai lydi šūkis „Sieg heil!“ („Tegyvuoja pergalė!“). Nacių saliutas buvo suvokiamas kaip vyriškumo, galios ir paklusnumo išraiška. Nacių saliuto versija buvo toleruojama per 1936 m. olimpines žaidynes Berlyne.
Iškeltą kumštį naudojo ir pilietinio išsilaisvinimo judėjimas, feministinis judėjimas, darbininkų judėjimas bei daugybė kitų – visiems jis reiškė iš esmės tą patį dalyką.
O ką atsakytų rasizmu apkaltintas uždarbiauti į Didžiąją Britaniją atvykęs jaunuolis (pavadinkime jį Minde iš Pumpėnų) britų teisėjams?
„Atvažiavau čia uždarbiauti, kraunu plytas statybose. Atėjau į krepšinio varžybas, pakėliau ranką. Mane sulaikė, sako – rodau nacistinius ženklus ir kažką įžeidžiau. Kas tie naciai? Man tai skamba panašiai kaip narcizai – pamenu, mama sodelyje prie namo augindavo. Kas tas A. Hitleris? Tokio nepažįstu. Skamba panašiai, kaip Miuleris, tai gal bus koks Vokietijos antros lygos futbolininkas...“
Akivaizdu, kad olimpiados šeimininkams trūks plyš reikia parodyti: jie kontroliuoja padėtį, kovoja net su menkiausiomis (net įsivaizduojamomis) rasizmo (ar nacizmo) apraiškomis. Tad bausmė lietuviui sirgaliui – akivaizdžiai parodomasis procesas: „Žiūrėkite, kaip mes dirbame.“
Tačiau mes, Lietuvos sirgaliai, nesileiskime kvailinami ir nenuleiskime rankų. Avių banda mes tikrai netapsime, kad ir kaip to norėtų savo darbu pasigirti norintys britų tvarkdariai.
Nenuleiskime rankų net ir tuomet, kai Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje diplomatai nepajudina nė piršto, kai šalies pilietis parą praleidžia už grotų net dorai nepaaiškinus, kuo yra kaltinamas.
Ir prisiminus komentatoriaus L. Kunigėlio „linkėjimus“ krepšinio atrankos turnyro organizatoriams Venesueloje, to paties galima palinkėti savo pačių fantazijų išgąsdintiems tvarkdariams kitoje Lamanšo pusėje – eikite jūs patys, žinote, kur, su savo baimėmis.
