Panašu į išlikimo realybės šou ar filmo apie Robinzoną Kruzo scenarijų? Ne, tiesiog vieno lietuvio užmojis vienam perplaukti Lietuvą. Projekto „Green Future 2012“ idėjos autorius ir organizatorius Artūras Chomentauskas tikina, kad ši jo sugalvota avantiūra – ne pramoga, o pilietinė akcija, skirta atkreipti šalies piliečių dėmesį į „žaliąją“ energetiką ir jos naudą Lietuvai.
Į ilgai planuotą žygį A. Chomentauskas išvyks jau šį sekmadienį. Kelis mėnesius trukę paruošiamieji darbai eina į pabaigą, o baidarių entuziastas dėlioja paskutinius taškus ant „i“. Kraunasi inventorių, maisto atsargas, treniruojasi ir tikrina savo ištvermę, mat šios plaukimo metu jam tikrai prireiks. Tai, kad mažiausiai kelios savaitės yrimosi baidare, juolab vienam, - nemenkas iššūkis, pripažintų net patyrę šio sporto entuziastai.
Tačiau idėja degančiam vyriškiui tai nė motais – Lietuvą jis ketina perplaukti ne dėl sportinio azarto ir ne dėl populiarumo. Tai – idėjinis žygis prieš atominės energetikos ateitį Lietuvoje ir dabartinę politikų primestą energetinės nepriklausomybės strategiją.
Kelionėje vyras taip pat bus apsirūpinęs filmavimo įranga. Šio žygio metu jis bandys sukurti dokumentinio žanro filmą, kuris, kaip tikisi autorius, galbūt sudomins ir televiziją. Kasdienybės iššūkius ir fotoreportažus žygeivis kasdien publikuos projekto „Facebook“ puslapyje.
Don Kichoto kova su vėjo malūnais. Taip jo užmojį vadina nemažai žmonių, verslo subjektai, į kuriuos A. Chomentauskas kreipėsi tikėdamasis paramos.
„Kaktomuša atsimušiau į abejingumo sieną, - neslepia vyras. – Tačiau per Lietuvą plauksiu vedamas savo principų. Esu patriotas ir tikiuosi visuomenei įrodyti, kad „žalioji“ energetika“ Lietuvai būtų kur kas naudingesnė nei moralinio ir technologinio saulėlydžio stadijoje esanti tradicinė branduolinė energija.
Apie kokią ekonominio naudingumo logiką galima kalbėti, jei dabartinė valdžia atominės elektrinės projekto biudžetui pripildyti prie mūsų sąskaitų pridės kelis centus, su pažadais, kad pastačius atominę elektrinę „galbūt“ elektra mums atpigs tais pačiais keliais centais.“
Vienas baidarėje
„Green Future 2012“ esmė – baidare perplaukti visą Lietuvą: nuo pat Dringio ežero, vos keli kilometrai nuo Ignalinos, iki pat kito Lietuvos krašto - Klaipėdos. Iki šiol tai Lietuvoje yra padarę vos keletas keliautojų. Maršrutas drieksis Ignalinos rajono ežerais, vėliau Žeimena, Nerimi, Nemunu ir, pagaliau, vienu didžiausiu Lietuvos vandens turtų - Kuršių mariomis. Bendras maršruto ilgis - daugiau nei 550 kilometrų vandens kelių.
„Šiuo žygiu noriu išreikšti aiškią nuomonę dėl Lietuvos energetikos kurso ir ateities vizijos, kuri šiuo metu yra sprendžiama be mūsų visų - Lietuvos piliečių - valios ir nuomonės. Nepriklausau jokioms politinėms partijoms ar visuomeniniams judėjimams. Tai yra asmeninis mano pasirinkimas ir pozicija, kurią siekiu viešai išsakyti“, - tikina baidare plauksiantis vyriškis.
Jis pamini, kad taip siekia palaikyti „žalios“ energetikos idėją, kuri Lietuvos dėl biurokratinių kliūčių ir, galimai, dėl interesų grupių pasipelnyti nepagrįstai yra nustumiama į šoną: „Mes turime tiek pat saulės ir vėjo, kiek savo ateitį su atsinaujinančiais energijos šaltiniais susiejusi Vokietija.“
Tuo tarpu Kinija, pasakoja žygeivis, neseniai nusprendė savo ateitį susieti su gerokai pigesnėmis ir saugesnėmis torio reaktorių jėgainėmis.
Kol kas atsinaujinančių šaltinių energijos rūšys nėra pigios, tačiau šių technologijų perspektyvos yra didelės. O jau per dešimtmetį šių energijos šaltinių efektyvumas bei energijos kaina gali susilyginti su „tradicinių“ energijos šaltinių kaina.
Planuojamos atominės elektrinės statyba, pasak A. Chomentausko, Lietuvoje yra nenaudinga nei Lietuvai, nei jos žmonėms, nei padeda kurti modernios ir pažangios valstybės viziją.
„Itin jautriu ekonominiu laikotarpiu planuojama sukišti milžiniškus pinigus į abejotino ekonominio naudingumo objektą, nuo kurio taptume dar labiau priklausomi, dar mažiau saugūs ir ilgiems metams taptume priklausomi nuo vieno itin pažeidžiamo energetinio šaltinio. Ar tai galime vadinti „energetine nepriklausomybe?“ - politikų sprendimais stebisi baidare per Lietuvą keliausiantis vyras.
Pašnekovas neabejoja, kad atominės elektrinės statybų atveju visos investicijos bus koncentruotos vienose rankose, tad ši strategija bus palanki tik ją kuriantiems žmonėms, o ne Lietuvos žmonėms.
Iniciatyvos autorius neabejoja, kad pastačius naująją atominę elektrinę, visas Lietuvos ir Baltijos regionas taptų priklausomas nuo vieno itin pažeidžiamo energetinio šaltinio.
Atsinaujinančių energijos šaltinių atveju scenarijus būtų priešingas - energijos šaltinių tinklas būtų išskaidytas per visą šalies teritoriją. Be to, diegiant „žalios“ energijos politiką, investicijos būtų tolygiai paskirstytos po visą Lietuvą.
Stebina rėmėjų abejingumas
Baidare per Lietuvą plauksiantis A. Chomentauskas neslepia – didesnei daliai kelionės išlaidų padengti jam reikės imti paskolą. Verslininkų, norinčių prisidėti prie projekto, atsirado nedaug.
„Bandžiau derėtis ir su telekomunikacijų bendrovėmis, ir su kitomis įmonėmis. Deja, daugelis sakė „ne“. Vieni teigia, kad jie nėra „žali“, kiti – kad neturi pinigų socialiniams projektams, o tretiems pilietinės iniciatyvos tiesiog nerūpi“, - apgailestauja „Green Future 2012“ idėjinis vadas.
Jis nesiima vertinti, kodėl verslo subjektai bijo viešo idėjos palaikymo: „Gali būti, kad politika ir verslas Lietuvoje – pernelyg susiję. Tačiau tai labiau nuojauta nei teiginys.“
Vieni iš sutikusių jam padėti yra saulės kolektoriais prekiaujanti bendrovė, kurie „žalio“ žygio metu visą filmavimo įrangą kraus jų pačių iniciatyva iki plaukiko buvimo vietos atvežamose „žalios“ energijos stotelėse. Elektros energija bus gaminama mobiliose saulės energijos jėgainėse.
„Buvo metas, kai šiam žygiui neturėjau net baidarės, – neslėpė keliautojas. - Neseniai atsirado rėmėjų, kurie suteiks man baidarę.“
Iššūkių lavina
Nors A. Chomentauskas intensyviai ruošiasi būsimam plaukimui, vyras neslepia, kad bus atkarpų, pareikalausiančių tiek fizinės, tiek psichologinės ištvermės.
„Monotoniška Nemuno atkarpa nuo Kauno iki Kuršių marių, nusekusios Neries rėvos, neprognozuojamos ir pavojingos Kuršių marios“, - sudėtingiausius žygio etapus vardija vyriškis.
Vidutiniškai 40 kilometrų – tokį atstumą kiekvieną dieną ketina įveikti „Green Future“ idėjos autorius. Į kelionę jis žada imtis tik būtinas maisto atsargas, o likusio valgio dairytis gamtoje – žvejoti, galbūt apsipirkti pas smulkius šalies ūkininkus.
